Gripo diagnostika, gydymas ir profilaktika

Gripo diagnostika, gydymas ir profilaktika

 Įvadas

Sezoninis gripas yra ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, kurią sukelia influenza virusai, cirkuliuojantys visame pasaulyje. Žinomi 3 sezoninio gripo tipai – A, B ir C.

A tipo influenza virusai yra klasifikuojami į potipius pagal ant viruso paviršiaus esančių dviejų skirtingų baltymų – hemaglutinino (H) ir neuraminidazės (N) – derinius. Šiuo metu tarp žmonių cirkuliuoja influenza A viruso A(H1N1) ir A(H3N2) potipiai. Influenza B virusai gali būti skirstomi į 2 pagrindines grupes (linijas) – B / Jamagata ir B / Viktorija. Influenza B virusai nėra klasifikuojami į potipius. Influenza A ir B virusai gali sukelti ligos protrūkius ir epidemijas, tačiau pandemijas sukelia tik A tipo virusas. Dėl šios priežasties influenza A ir B viruso atmainos įeina į sezoninės gripo vakcinos sudėtį. Influenza C tipo virusas nustatomas daug rečiau ir dažniausiai sukelia lengvos eigos infekcijas (1).

Vidutinio klimato šalyse sezoninio gripo epidemija pasireiškia žiemą, o tropinio klimato kraštuose ši infekcija gali plisti visus metus, sukeldama protrūkius įvairiu laiku (1). Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Lietuvoje 2017 metų 3 savaitę patvirtinta daugiausiai gripo atvejų (daugiau nei 150 teigiamų mėginių) (2). 5 šių metų savaitę patvirtintų gripo atvejų skaičius sumažėjo iki šiek tiek daugiau nei 100. Šiais metais Lietuvoje dominuoja A(H3) viruso tipas.

PSO duomenimis, gripo viruso aktyvumas šiaurės pusrutulyje didėja, tačiau šiemet daugelyje Rytų Azijos ir Europos šalių gripo infekcijos pikas prasidėjo anksčiau, palyginti su praeitais metais (3). Pasaulyje šiais metais dominuoja A(H3N2) viruso tipas. Daugumos virusų antigeninė sandara sutampa su 2016–2017 metų gripo vakcinos sudėtimi, be to, visi tirti virusai buvo jautrūs antivirusiniams vaistams, slopinantiems neuraminidazę (3).

Gripo klinikinė eiga yra įvairi – nuo lengvos iki sunkios. Didelės rizikos grupės žmonėms, susirgusiems gripu, dažniausiai reikalingas stacionarinis gydymas. Šiems žmonėms rizika mirti nuo gripo infekcijos yra didžiausia (1). Pasaulyje kasmetinės gripo epidemijos metu sunkia ligos forma serga apie 3–5 mln. žmonių, o apie 250–500 tūkst. miršta (1). Pramoninėse valstybėse daugiausiai mirčių, susijusių su gripu, nustatoma tarp 65 metų ir vyresnių žmonių, o besivystančiose šalyse 99 proc. mirčių dėl gripo įvyksta vaikų iki 5 metų grupėje (1).

 

Gripo diagnostika

 

Gripo virusas plinta lengvai ir greitai. Juo užsikrėsti galima lašeliniu būdu per orą, kai infekuotas žmogus čiaudi ar kosi, ir lašeliai, kuriuose yra virusų, pasklinda ore, o sveikas asmuo juos įkvepia (1). Šis virusas taip pat plinta ir kontaktiniu būdu – liečiant gripu užsikrėtusį asmenį ar daiktus, kuriuos lietė infekuotas asmuo. Užsikrėtimo gripo viruso infekcija rizika padidėja masinių susibūrimų vietose, mokyklose, slaugos namuose (1). Inkubacinis gripo infekcijos periodas yra apie 2 dienos.

Gripo viruso sezono metu gripo diagnozė turėtų būti įtariama:

  • visiems vaikams ir suaugusiesiems (įskaitant ir medicinos darbuotojus), kuriems staiga pasireiškė karščiavimas ir kvėpavimo takų simptomai;
  • pacientams, kurie karščiuoja ir kuriems staiga paūmėjo lėtinė plaučių liga;
  • kūdikiams ir mažiems vaikams, kurie karščiuoja ir neturi kitų simptomų;
  • vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems naujai atsirado ar pablogėjo kvėpavimo takų simptomai, paūmėjo širdies nepakankamumo klinikiniai požymiai, pasikeitė psichinė būklė, nepriklausomai nuo to, ar jie karščiuoja, ar ne;
  • sunkiai sergantiems pacientams, kurie karščiuoja ar kuriems yra hipotermija;
  • stacionare gydomiems vaikams ir suaugusiesiems, kurie pradžioje nekarščiavo ir neturėjo ūmių kvėpavimo takų simptomų, tačiau šie klinikiniai požymiai išsivystė gydant stacionare (4).

Pirmieji gripo simptomai pasireiškia staiga. Šiai infekcijai būdingas karščiavimas, kosulys (dažniausiai sausas, neproduktyvus), galvos skausmas, raumenų ir sąnarių skausmas, didelis bendras negalavimas, gerklės skausmas ir nosies sekreto tekėjimas (1, 5). Kosulys gali būti sunkus ir tęstis 2 savaites ar ilgiau (1). Gripo eiga gali būti įvairi. Dauguma žmonių pasveiksta per kelias dienas ar savaitę (ne ilgiau kai 2 savaites), tačiau gripo infekcija gali būti ir sunkios eigos, sukelti komplikacijų ir net mirtį (1, 5). Didžiausia rizika yra kai kurioms pacientų grupėms: nėščioms moterims, 6–59 mėnesių vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis (ŽIV / AIDS, astma, lėtinėmis širdies ir plaučių ligomis), medicinos darbuotojams (1, 5). Sinusų ir ausies infekcijos yra vidutinio sunkumo gripo komplikacijos, o plaučių uždegimas – sunki komplikacija. Plaučių uždegimas gali būti virusinis arba bakterinis. Kitos sunkios gripo komplikacijos yra miokarditas, encefalitas, miozitas, rabdomiolizė, dauginis organų nepakankamumas, sepsis. Gripo infekcija pasunkina lėtinių ligų eigą, pavyzdžiui, astmos ar lėtinio širdies nepakankamumo, taip pat gali sukelti jų paūmėjimą (5).

Gripas diagnozuojamas remiantis klinikiniais požymiais, kai kuriais atvejais imamas kvėpavimo takų sekreto mėginys, siekiant nustatyti virusą (dažniausiai iš ryklės) (4). Mėginį rekomenduojama paimti per 5 dienas nuo ligos simptomų pradžios.

 

Kaip atskirti peršalimą nuo gripo?

 

Žiemą didėja sergamumas ne tik gripu, bet ir kitomis virusinėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, dar vadinamomis peršalimo ligomis (6). Nustatyta, kad rinovirusai ir paragripo virusai dažniausiai cirkuliuoja rudenį ir vėlyvą pavasarį, o respiracinis sincitinis virusas ir koronavirusai – žiemą ir pavasarį (7–9).

Peršalimo ligoms būdinga lengva eiga, jos retai sukelia komplikacijų (6), o gripo eiga gali būti įvairi, ši infekcija gali sukelti ir sunkių komplikacijų, ypač rizikos grupei priklausantiems asmenims (1, 5).

Peršalimo ligomis užsikrečiama taip pat kaip ir gripu – kontaktiniu būdu, liečiantis su sergančiu asmeniu ar užkrėstais virusu paviršiais, bei lašeliniu būdu per orą, kai smulkūs lašeliai pasklinda ore kosint ar čiaudint peršalimu sergančiam pacientui arba kai dideli lašeliai pasklinda ore artimo kontakto su sergančiuoju metu (1, 6, 10). Manoma, kad gripo virusas ypač perduodamas per didelius lašelius (>5 mikronai), todėl rizika užsikrėsti padidėja artimo kontakto su sergančiuoju šia infekcija metu (11).

Pirmieji peršalimo simptomai dažniausiai būna sekreto iš nosies tekėjimas, nosies užgulimas ir gerklės peršėjimas, skausmas (6, 10). Pacientai taip pat skundžiasi kosuliu, čiauduliu, galvos skausmu, spaudimo pojūčiu ausų ir veido srityse, bendru negalavimu (6). Karščiavimas nėra būdingas peršalimo ligų požymis suaugusiam žmogui, tačiau mažiems vaikams peršalimas dažniausiai pasireiškia karščiavimu ir išskyrų iš nosies tekėjimu. Jie taip pat mažiau valgo, blogai miega, būna neramūs, irzlūs (10). Vyresniems vaikams dominuoja panašūs simptomai kaip ir suaugusiesiems – nosies užgulimas ir kosulys. Gripui, priešingai nei peršalimo ligoms, būdinga staiga atsiradęs karščiavimas, galvos ir raumenų skausmas (1, 5, 11). Kartais pacientai net tiksliai gali nurodyti valandą, kada susirgo. Sergant gripu, temperatūra pakyla iki 37,8–40 °C, kartais net 41 °C (11). Be karščiavimo ir bendro negalavimo, pasireiškia sausas kosulys, gerklės skausmas ir išskyros iš nosies. Vyresnio amžiaus žmonėms gripas gali pasireikšti lengvesniais simptomais, dominuoja nuovargis, apetito stoka, silpnumas, galvos svaigimas, gali sutrikti psichinė būklė, jie gali nekarščiuoti (4, 11). Gripo klinikiniai požymiai vaikams priklauso nuo jų amžiaus (12). Klasikiniai šios ligos simptomai yra tokie patys kaip ir suaugusiųjų, tačiau vaikams, ypač mažiems, dažniau stebima didesnė temperatūra, gali pasireikšti vėmimas, viduriavimas, kūdikiams – febriliniai traukuliai (11, 12).

Daugumos peršalimo ligų sukėlėjų inkubacinis laikotarpis yra 24–72 val., o ligos simptomai trunka 3–10 dienų (6, 10). Vaikams, jaunesniems nei 6 metų, liga trunka ilgiau nei suaugusiesiems – apie 14 dienų (10). Gripo viruso inkubacinis laikotarpis yra 1–4 dienos (vidutiniškai – 2 dienos) (1, 11). Pacientų, sergančių nekomplikuotu gripu, būklė pradeda palaipsniui gerėti po 2–5 dienų, tačiau visiškai pasveikstama per savaitę ar ilgiau (11).

 

Gripo gydymas

 

Gripo gydymas dažniausiai yra simptominis, kaip ir kitų virusinių infekcijų. Kai kuriais atvejais skiriami antivirusiniai vaistai, kurie gali sutrumpinti ligos trukmę, sumažinti sunkių komplikacijų ir mirties riziką (1, 5). Šiuos vaistus reiktų skirti anksti – per 48 val. nuo simptomų pradžios (1, 5). Skiriami 2 grupių antivirusiniai vaistai: neuraminidazės inhibitoriai (oseltamiviras, zanamiviras, peramiviras ir laninamiviras) bei M2 protonų kanalų blokatoriai adamantanai (amantadinas ir rimantadinas) (1, 5). PSO nuolat stebi cirkuliuojančių gripo virusų jautrumą antivirusiniams vaistams ir nurodo, kokius medikamentus skirti. Šiuo metu pirmo pasirinkimo medikamentai yra neuraminidazės inhibitoriai. Adamantanams dauguma cirkuliuojančių gripo virusų yra atsparūs (1).

Antivirusinius vaistus rekomenduojama skirti esant sunkiai, komplikuotai ligos eigai rizikos grupės pacientams – vaikams, jaunesniems nei 2 metų, 65 metų ir vyresniems pacientams, sergantiesiems lėtinėmis plaučių (įskaitant astmą), širdies (išskyrus arterinę hipertenziją), inkstų, kepenų, hematologinėmis, metabolinėmis (įskaitant cukrinį diabetą), neurologinėmis ligomis, imunosupresinės būklės asmenims, nėščioms ir ką tik pagimdžiusioms moterims (iki 2 savaičių po gimdymo), jaunesniems nei 19 metų asmenims, kurie ilgą laiką gydomi aspirinu, nutukimu sergantiems asmenims (kūno masės indeksas 40 ar daugiau), slaugos namų gyventojams (5). Sprendimas, ar skirti antivirusinius vaistus, priimamas įvertinus ligos sunkumą ir progresavimą, paciento amžių, gretutines ligas, gripo infekcijos tikimybę, laiką nuo simptomų pradžios.

 

Gripo profilaktika

 

Bendrosios gripo profilaktikos priemonės nesiskiria nuo kitų virusų – tinkama rankų higiena, prisidengimas čiaudint ar kosint, masinių vietų vengimas epidemijos metu, mokyklos ar darbo nelankymas susirgus. Pati efektyviausia gripo profilaktikos priemonė yra skiepai (1).

Gripo vakcinos yra naudojamos daugiau nei 60 metų, jos yra saugios ir efektyvios. Daugelį metų buvo kuriamos trivalentės gripo vakcinos (du A viruso potipiai ir viena B viruso grupė), tačiau nuo 2013–2014 metų gripo sezono į vakcinos sudėtį pridėtas ketvirtas komponentas – antra B viruso grupė (1). Taip tikimasi išplėsti apsaugą nuo gripo B viruso. Neaktyvios arba rekombinantinės gripo vakcinos yra išleistos injekcine forma, taip pat sukurta ir nosies purškalo formos gyva susilpninta gripo vakcina.

Dėl nuolat besikeičiančio gripo viruso PSO Global Influenza Surveillance and Response System nuolat tikrina cirkuliuojančius virusus ir 2 k./m. atnaujina vakcinų sudėtį (1). Pačios efektyviausios gripo vakcinos yra tuo atveju, kai jų sudėtis sutampa su cirkuliuojančio viruso antigenine sandara. Tačiau sveikiems asmenims gripo viruso vakcinos suteikia apsaugą, net jei cirkuliuojantis gripo viruso tipas tiksliai neatitinka vakcinos sudėties. Vyresnio amžiaus žmones skiepai ne visada gali apsaugoti nuo ligos, bet sumažina jos sunkumą, komplikacijų ir mirties riziką (1). Skiepai ypač svarbūs didelės rizikos grupės pacientams bei tiems, kurie gyvena kartu ar rūpinasi šiais žmonėmis. Pagal PSO rekomendacijas, kasmetine gripo vakcina rekomenduojama skiepyti nėščias moteris bet kuriuo nėštumo laikotarpiu, vaikus nuo 6 mėnesių iki 5 metų, 65 metų ir vyresnius asmenis, žmones, sergančius lėtinėmis ligomis, ir medicinos darbuotojus (1).

 

Apibendrinimas

 

Pasaulyje stebimi gripo protrūkiai. Kasmet žiemą Lietuvoje taip pat cirkuliuoja gripo virusas. Jis plinta lengvai ir greitai. Juo užsikrėsti galima lašeliniu būdu per orą ir kontaktiniu būdu. Inkubacinis periodas – 2 dienos. Gripui būdinga staigi ligos pradžia, karščiavimas, gerklės, galvos, raumenų ir sąnarių skausmas, didelis bendras negalavimas, nosies sekreto tekėjimas. Vaikams ir vyresniems žmonėms ligos klinikiniai požymiai gali būti netipiniai. Gripo eiga būna įvairi – nuo lengvos iki itin sunkios, net sukeliančios mirtį. Ši virusinė infekcija gali bloginti ar ūminti kitų lėtinių ligų klinikinius požymius bei sukelti įvairių komplikacijų – sinusitą, otitą, pneumoniją, miokarditą, encefalitą, miozitą, rabdomiolizę, dauginį organų nepakankamumą, sepsį. Didžiausia sunkios gripo eigos, komplikacijų ir mirties rizika yra rizikos grupės pacientams. Gripo gydymas yra simptominis ir nesiskiria nuo kitų virusinių infekcijų. Išimtiniais atvejais, kai ligos eiga būna sunki ir pasireiškia rizikos grupės pacientams, skiriami antivirusiniai vaistai. Šiuo metu PSO rekomenduoja rinktis neuraminidazės inhibitorius. Pati efektyviausia gripo profilaktikos priemonė yra skiepai. Jie ypač rekomenduojami didelės rizikos grupei priklausantiems asmenims.

 

Parengė gyd. Laura Tamašauskienė

 

LITERATŪRA

  1. World Health Organisation. Media centre. Influenza (Seasonal). Available from URL http://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs211/en/ (žr. 2017-02-13).
  2. World Health Organisation. Influenza. FluNet data entry. Available from URL: http://www.who.int/influenza/gisrs_laboratory/flunet/data_entry/en/ (žr. 2017-02-13).
  3. World Health Organisation. Influenza update N° 282. Available form URL: http://www.who.int/influenza/surveillance_monitoring/updates/2017_02_06_surveillance_update_282.pdf?ua=1 (žr. 2017-02-13).
  4. Harper SA, et al. Expert Panel of the Infectious Diseases Society of America. Seasonal influenza in adults and children–diagnosis, treatment, chemoprophylaxis, and institutional outbreak management: clinical practice guidelines of the Infectious Diseases Society of America. Clin Infect Dis. 2009;48(8):1003-32.
  5. Centers for disease control and prevention. Seasonal influenza (Flu). Available from URL: https://www.cdc.gov/flu/professionals (žr. 2017-02-13).
  6. Sexton DJ, McClain MT. The common cold in adults: Diagnosis and clinical features. Available from URL: https://www.uptodate.com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/contents/the-common-cold-in-adults-diagnosis-and-clinical-features?source=search_result&search=common%20cold&selectedTitle=2~150 (last seen 2016-10-05).
  7. Kirkpatrick GL. The common cold. Prim Care 1996; 23:657.
  8. Heikkinen T, Järvinen A. The common cold. Lancet 2003; 361:51.
  9. Sung RY, Murray HG, Chan RC, et al. Seasonal patterns of respiratory syncytial virus infection in Hong Kong: a preliminary report. J Infect Dis 1987; 156:527.
  10. Pappas DE. The common cold in children: Clinical features and diagnosis. Available from URL: https://www.uptodate.com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/contents/the-common-cold-in-children-clinical-features-and-diagnosis?source=search_result&search=common%20cold&selectedTitle=4~150 (last seen 2016-10-05).
  11. Dolin R. Clinical manifestations of seasonal influenza in adults. Available from URL: https://www.uptodate.com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/contents/clinical-manifestations-of-seasonal-influenza-in-adults?source=search_result&search=flu&selectedTitle=2~150. (žr. 2016-11-16).
  12. Munoz FM. Seasonal influenza in children: Clinical features and diagnosis. Available from URL: https://www.uptodate.com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/contents/seasonal-influenza-in-children-clinical-features-and-diagnosis?source=search_result&search=flu&selectedTitle=3~150. (žr. 2016-11-16).

6 mintys apie “Gripo diagnostika, gydymas ir profilaktika

  1. My brother suggested I may like this blog. He
    was once entirely right. This publish actually made
    my day. You can not believe just how so much time I had spent for this
    information! Thank you!

  2. Atgalinis pranešimas: URL
  3. 81390 397993Hey there guys, newbie here. Ive lurked about here for just a little whilst and thought Id take part in! Looks like youve got quite a great location here 663550

  4. Auch Holz hat eine lange Tradition in der
    Zahnpflege. Häufig handelt es sich in Altbauten aber um Kassettentüren, in denen Flächen mit Holz
    oder mit Glas gefüllt sind. Anstatt, wie gewöhnlich zum Kehrblech zu
    greifen, können die meisten Hartbodenreiniger neben der Flüssigkeit
    auch gleich das Glas mit aufsaugen. Sie können mit den meisten Geräten eben von Staub, Dreck bis hin zu feuchten Dreck oder gar
    ganzen Wasserlachen so gut wie alles aufsaugen. Mit einem Gewicht von 8,2
    Kilogramm gehört der Lecoaspira FAV 20 Dampfsauger von POLTI nicht gerade zu den leichten Geräten in unserem Vergleich.
    Achten Sie beim Kauf aber nicht ausschließlich auf die Wattzahl, diese ist bei modernen Geräten relativ klein, bedeutet aber
    nicht, dass sie schwach auf der Brust sind. Achten Sie jedoch beim Entfernen des Plastiks darauf, nicht zu viel Druck auf das Ceranfeld
    auszuüben, da so Mikrorisse in der Oberfläche entstehen können, die später zu einem Bruch der
    Glasoberfläche führen. Demnach sollten Sie unbedingt auf ein paar wichtige
    Punkte vor der Anschaffung eines solches Gerätes achten. Regelmäßige Entkalkung des Gerätes oder
    man muss destilliertes Wasser noch kaufen. http://kupi-print.ru/bitrix/redirect.php?event1=&event2=&event3=&goto=https://Myspace.com/steffenbauerde/bio

  5. My brother suggested I would possibly like this web site. He was once totally right. This publish truly made my day. You cann’t consider just how so much time I had spent for this information! Thanks!|

  6. The next time I learn a blog, I hope that it doesnt disappoint me as much as this one. I imply, I know it was my choice to learn, but I truly thought youd have something fascinating to say. All I hear is a bunch of whining about one thing that you could fix should you werent too busy looking for attention.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.