Mieli skaitytojai,

Mieli skaitytojai,

pakalbėkime šiandien apie tai, kas svarbiausia kardiologijoje, nuo ko Lietuvoje miršta daugiausiai žmonių – apie koronarinę širdies ligą (KŠL) ir dažniausias jos apraiškas. Pagrindinė patogenezinė priežastis – aterosklerozinės plokštelės, tačiau gali būti ir vainikinių arterijų spazmas ar mikrovaskulinė disfunkcija. Kaip pasakė vienas garsiausių pasaulio kardiologų prof. Eugeneʼas Braunwaldʼas, pagrindinė mirčių priežastis civilizuotame pasaulyje yra aterosklerozė, kuri prasideda anksti, progresuoja nebyliai ir dažniausiai manifestuoja ūminiais koronariniais sindromais (ŪKS) (miokardo infarktu (MI) ar nestabiliąja krūtinės angina) arba staigia mirtimi. Aterosklerozės vystymosi greitį lemia labai daug veiksnių: pradedant genetiniais, gyvensenos ypatumais, rizikos veiksniais ir baigiant netradiciniais veiksniais, tokiais kaip uždegimas ar psichosocialiniai trigeriai. Labai svarbu anksti diagnozuoti KŠL – esant stabiliosios krūtinės anginos stadijai, nes tuomet galime laiku atlikti revaskuliarizacijos procedūras ir išsaugoti miokardą. Lėtiniams koronariniams sindromams 2019 metais Europos kardiologų draugija parengė ir pristatė naujas gaires.

Kas naujo ŪKS diagnostikoje? Pastaruoju metu daug diskutuojama apie tuos MI atvejus, kai nenustatoma reikšmingų susiaurėjimų vainikinėse arterijose. Vis dažniau sutiksime terminą MINOVA. Apie tai paprašėme plačiau papasakoti prof. Praną Šerpytį, ilgus metus dirbantį skubiosios kardiologijos srityje.

Klinikinėjė praktikoje vis dažniau pastebima, kad atsirado grupė pacientų, patyrusių ūmų miokardo infarktą (ŪMI), tačiau angiografu ištyrus šiuos pacientus nėra randama obstrukcijos vainikinėse arterijose (mažesnė nei <50 proc. stenozė pagrindinėse epikardo kraujagyslėse), todėl šis reiškinys buvo pavadintas miokardo infarktu nesant obstrukcijos vainikinėse arterijose (MINOVA). Pasak profesoriaus, nors pirmasis MI be ryškios vainikinių arterijų ligos buvo aprašytas beveik prieš 80 metų, terminas MINOVA pradėtas vartoti gana neseniai. Pastebėta, kad MINOVA pasireiškia 6–8 proc. pacientų, kuriems diagnozuotas ŪMI, dažniausiai be ST pakilimo. MINOVA dažniau serga moterys, jaunesnio amžiaus asmenys, rečiau būna stebima dislipidemija. Neseniai ketvirtajame universaliame MI apibrėžime MINOVA buvo paskirtas atskiras skyrius. Vadinasi, MINOVA diagnozė, kaip ir ŪMI, parodo, kad miocitų pažaida išsivystė dėl išeminio mechanizmo (todėl ne išeminės priežastys, tokios kaip miokarditas, nebeįtraukiamos). Diagnozė patvirtinama, jei atitinka tam tikrus kriterijus: atitinka ketvirtą universalų MI apibrėžimą, nestebima didesnė nei 50 proc. stenozė vainikinėse arterijose ir jokia kita priežastis nepaaiškina ūmaus pasireiškimo. Kaip teigia prof. P. Šerpytis, šie pacientai reikalauja ypatingo dėmesio dėl skirtingų patofiziologinių reakcijų, kurios nulemia skirtingą gydymą ir prognozę. Pagrindinės priežastys, sukeliančios MINOVA, yra vainikinių arterijų spazmas, vainikinių kraujagyslių aterominės plokštelės plyšimas ar erozija, mikrovaskulinė vainikinių arterijų disfunkcija, vainikinės kraujagyslės embolija (trombozė) bei spontaninė vainikinės arterijos disekacija. Šiai pacientų grupei tikslinga atlikti acetilcholino provokacinį mėginį, optinės koherentinės tomografijos ar intravaskulinio ultragarso tyrimą bei hematologinį ištyrimą dėl trombofilijų. Širdies magnetinio rezonanso tyrimas laikomas pagrindiniu diagnostiniu MINOVA tyrimu, padedančiu atmesti miokarditą, Takotsubo sindromą ir kitas kardiomiopatijas. Pažymėtina, kad, nenustačius obstrukcijos kraujagyslėse, daugelis pacientų yra išrašomi į namus su minimaliu arba be jokio kardioprotekcinio medikamentinio gydymo, taip ir nenustačius priežasties, sukėlusios ūmią ligą.

Dėl optimalaus medikamentinio gydymo pasaulyje šiuo metu vyksta diskusijos. Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai ir statinai mažina nepalankių kardiovaskulinių reiškinių riziką MINOVA pacientams. Yra eksperimentinių įrodymų, kad simpatinės autonominės nervų sistemos aktyvinimas gali būti susijęs su kardiovaskuliniais įvykiais, todėl po MI galėtų būti tikslingas beta adrenoblokatorių vartojimas, tačiau SWEDEHEART atliktame tyrime beta adrenoblokatoriai neparodė reikšmingo teigiamo poveikio mažinant pagrindinius nepageidaujamus kardiovaskulinius reiškinius MINOVA sergantiems pacientams. Pagal esamas rekomendacijas, dviguba antitrombocitinė terapija yra rekomenduojama 1 metus po ŪMI, nes mažina kardiovaskulinių reiškinių riziką. SWEDEHEART atliktame tyrime nustatyta, kad MINOVA sergantiems pacientams dviguba antitrombocitinė terapija nebuvo susijusi su mažesniu kardiovaskulinių įvykių dažniu.

Taigi, kalbant apie MINOVA, yra nemažai neatsakytų klausimų. Todėl šiuo metu pasaulyje ir Lietuvoje vykdomi tyrimai, padėsiantys į juos atsakyti.

Kai manome, kad apie ŪKS žinome beveik viską, laikas parodo, kad nuolatos reikia laukti naujienų.

 

Su geriausiais linkėjimais

prof. Žaneta Petrulionienė


Komentarai išjungti.