Mieli skaitytojai,

Mieli skaitytojai,

pandemijos įkarštyje rašau apie šių dienų aktualijas – koronavirusą SARS-Cov-2 (toliau – koronavirusas, o jo sukelta liga – COVID-19) ir jo sąveikos su renino, angiotenzino ir aldosterono sistema (RAAS) galimą ryšį su ligos sunkumu, apie poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai.

 

RAAS ir koronavirusas: Europos vaistų agentūros pozicija

 

Naujame 2020 metų kovo 27 dienos paskelbtame dokumente Europos vaistų agentūra pataria COVID-19 pandemijos metu tęsti vaistų, skirtų arterinei hipertenzijai, širdies ar inkstų ligoms gydyti, vartojimą. Europos vaistų agentūra yra informuota apie neseniai pasirodžiusius pranešimus žiniasklaidoje ir publikacijas, kurios kelia klausimą, ar kai kurie vaistai, kaip angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai (AKFI) ar angiotenzino receptorių blokatoriai (ARB, sartanai) gali pabloginti koronavirusinės ligos (COVID-19) eigą. AKFI ir ARB yra plačiausiai vartojami hipertenzijai, širdies nepakankamumui ar inkstų ligoms gydyti. Svarbu, kad pacientai nenutrauktų gydymo AKFI ar ARB. Nereikia šių vaistų pakeisti kitais. Šiuo metu nėra klinikinių ir epidemiologinių studijų, kurios patvirtintų ryšį tarp AKFI ar ARB ir COVID-19 eigos pablogėjimo, įrodymų. Širdies ligų ir arterinės hipertenzijos gydymo tarptautiniai ekspertai jau publikavo dokumentus, išsakančius jų poziciją šiuo klausimu. Tam, kad surinktų daugiau įrodymų, Europos vaistų agentūra aktyviai dirba su mokslininkais, renkančiais papildomus įrodymus iš epidemiologinių studijų. Gilėjant visuomenės sveikatos krizei, pasauliniu mastu vykdomi tyrimai. Siekiama suprasti, kaip sunkus ūminis respiracinis sindromas, sukeltas koronaviruso (SARS-Cov-2), pažeidžia organizmą, kaip vystosi liga, kaip virusas sąveikauja su imunine sistema, ar tęsiamas gydymas tokiais vaistais, kaip AKFI ar ARB, gali turėti įtaką COVID-19 prognozei. Spekuliacijos, kad AKFI ar ARB gali pasunkinti infekciją, nėra patvirtintos klinikiniais įrodymais. Šie vaistai veikia per RAAS. Kad patektų į žmogaus organizmą, koronavirusas naudojasi taikiniu – angiotenziną konvertuojančiu fermentu 2 (AKF2), kuris yra šios sistemos dalis, o vaistai, blokuodami angiotenzino II 1 tipo receptorius, gali padidinti AKF2 raišką. Dėl to viena prielaidų buvo, kad jie gali padidinti viruso aktyvumą. Tačiau viruso ir RAAS sąveika organizme yra sudėtinė ir nėra aiškiai suprasta. Europos vaistų agentūra stebi šią situaciją ir bendradarbiauja su mokslininkais, atliekančiais epidemiologines studijas, kuriose analizuojamas AKFI ir ARB poveikis ligoniams, sergantiems COVID-19.

Panašios pozicijos laikosi ir G. M. Kuster su bendraautoriais oficialiame Europos kardiologų draugijos žurnale European Heart Journal (SARS-CoV2: should inhibitors of the renin-angiotensin system be withdrawn in patients with COVID-19? doi:10.1093/eurheartj/ehaa235) bei žurnale New England Journal of Medicine M. Vaduganathan su bendraautoriais (Renin–Angiotensin–Aldosterone System Inhibitors in Patients with Covid-19; doi: 10.1056/NEJMsr2005760).

 

Koronavirusas gali pažeisti širdį

 

Kokias pradines žinutes galime rasti literatūroje?

Koronavirusas gali pažeisti širdį net tiems žmonėms, kurie niekada nesirgo širdies liga. Pateikiama daugiau duomenų, kad virusas paveikia ne tik plaučius. Žmonėms, sergantiems gretutinėmis ligomis, sunkių COVID-19 komplikacijų rizika yra daug didesnė. Tyrimai rodo, kad mirčių nuo COVID-19 dažnis pacientams, sergantiems širdies ligomis, yra apie 10 proc. Taip yra todėl, kad virusas gali pažeisti širdį ir aplinkinius audinius taip stipriai, kad tai gali tapti mirties priežastimi. Naujas tyrimas parodė, kad koronavirusas gali pažeisti sveikų asmenų širdies raumenį. Tai gali įvykti net tiems asmenims, kurie neturėjo kvėpavimo sistemos pažeidimo simptomų.

Tyrimo duomenys neseniai paskelbti žurnale JAMA Cardiology. Apžvalgą parengė ir publikavo ekspertų grupė, dirbanti Teksaso universiteto Sveikatos mokslų centre Hjustone (UTHealth). Autoriai tvirtina, kad COVID-19 gali turėti mirtinų padarinių žmonėms, sergantiems gretutinėmis kardiovaskulinėmis ligomis, ir sukelti širdies pažeidimą net tiems, kurie jokios širdies patologijos neturėjo.

Ekspertams jau anksčiau buvo žinoma, kad koronavirusinės infekcijos gali sukelti respiracinės sistemos pažeidimus (dažniausiai pažeidžiami plaučiai). Sunkiais atvejais jie gali baigtis mirtimi. Tačiau mažiau buvo žinoma apie viruso poveikį kardiovaskulinei sistemai.

Yra duomenų, kad net nesant jokios širdies ligos anamnezės koronavirusinė liga gali paveikti širdies raumenį, – teigia pagrindinis tyrimo autorius prof. M. Madiidas, dirbantis UTHealth. – Širdies raumuo gali būti pažeistas bet kuriam pacientui, sergančiam ar nesergančiam širdies liga. Didesnė rizika yra tiems, kuriems širdies liga jau buvo nustatyta anksčiau.

Studijos autoriai aiškina, kad moksliniai tyrimai iš ankstesnių virusinių epidemijų (pvz., kitų koronavirusų ar gripo virusų sukeltų) leidžia manyti, jog virusinės infekcijos gali sukelti ūminius koronarinius sindromus, aritmijas, ūminį širdies nepakankamumą ar lėtinio širdies nepakankamumo paūmėjimą.

Klinikinėje suvestinėje, kurią neseniai paskelbė Amerikos kardiologų kolegija, atskleidžiama, kad COVID-19 sergančių pacientų, sergančių kardiovaskulinėmis ligomis, mirštamumas buvo 10,5 proc. Duomenys nurodo didesnę tikimybę, kad vyresni nei 65 metų pacientai, sergantys koronarine širdies liga ar arterine hipertenzija, sirgs dažniau ir patirs daug sunkesnius simptomus, reikalaujančius intensyvios terapijos.

Tyrimo autoriaus teigimu, kritiniai atvejai yra tie, kurie sukelia komplikacijų – kvėpavimo nepakankamumą, sepsinį šoką ir / ar dauginių organų disfunkcijos sindromą ar nepakankamumą, sukeliantį mirtį. Tikėtina, kad sunkiems simptominiams COVID-19 sergantiems pacientams bus daugiau kardiovaskulinių komplikacijų dėl stipraus uždegiminio atsako, susijusio su liga, – prognozavo profesorius.

Naujasis virusas, kuris sukelia COVID-19, pirmą kartą identifikuotas 2020 metais sausio mėnesį. Šis virusas kilo Uhane (Kinija). Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė globalinę pandemiją. Trys dažniausi COVID-19 simptomai yra karščiavimas, kosulys ir dusulys. Retesni simptomai yra raumenų, gerklės skausmas, nosies užgulimas ir galvos skausmas. Simptomai gali pasireikšti praėjus 2–14 dienų po ekspozicijos (kontakto su virusu).

Žinoma, kad anksčiau identifikuoti koronavirusai žmonėms sukelia sunkias būkles, tokias kaip sunkus ūminis respiracinis sindromas (angl. Severe Acute Respiratory Syndrome – SARS, Coronavirus SARS-CoV-1) ir Vidurinių Rytų respiracinį sindromą (angl. Middle East Respiratory Syndrome – MARS, Coronavirus MERS-CoV). SARS-CoV-1 pirmą kartą identifikuotas pietinėje Kinijoje 2002 metais. Iki 2003 metų 29 šalyse jis nusinešę 8 tūkst. žmonių gyvybes. Duomenys rodo, kad SARS-CoV-1 galėjo sukelti kardiovaskulines komplikacijas, tokias kaip ūminiai koronariniai sindromai ir miokardo infarktas. MERS-CoV pirmą kartą nustatytas 2012 metais Saudo Arabijoje. Iki 2019 metų nustatyti 2 494 MERS atvejai ir 858 jo nulemtos mirtys 26 šalyse.

 

Ryšys tarp COVID-19 ir širdies problemų

 

Apžvelgę atliktus COVID-19 tyrimus, M. Madiidas ir jo kolegos pateikė išvadą, kad pacientų, kuriems anksčiau diagnozuota širdies liga, rizika susirgti sunkiausia COVID-19 forma yra pati didžiausia. Mokslininkų nuomone, tokių pacientų rizika yra dukart didesnė. Jie ne tik greičiau užsikrečia, bet ir dažniau miršta nuo ligos, iš dalies dėl to, kad jiems dėl infekcijos išsivysto dar sunkesnis širdies pažeidimas.

Pacientų, sergančių širdies ligomis, ir COVID-19 mirčių dažnis Kinijoje buvo 10,5 proc. (nuo 2019 metų gruodžio 30 dienos iki 2020 metų vasario 11 dienos) Tokius duomenis pateikė Kinijos ligų kontrolės ir prevencijos centras.

Pagal kitos studijos, publikuotos žurnale JAMA Cardiology, išvadas (kurios atkartoja prof. M. Madiido ir kolegų išvadas), taip yra todėl, kad pacientai, sergantys gretutine širdies liga, labiau linkę į miokardo pažeidimus susirgus COVID-19. Miokardo pažeidimai gali pasireikšti ritmo sutrikimais ar širdies nepakankamumu.

Studija, kuri tyrė 187 COVID-19 sergančius pacientus Uhano ligoninėje (Kinija), parodė, kad 28 proc. pacientų išsivystė miokardo pažeidimas, kuris buvo stipriai susijęs su didesne mirties rizika. Apie 70 proc. pacientų, sirgusių gretutine širdies liga kartu su virusiniu širdies pažeidimu, mirė.

Remiantis prof. M. Madiido ir bendraautorių išvadomis, COVID-19, kaip ir kitos respiracinių virusų sukeltos ligos, kaip antai gripas ir SARS, gali pasunkinti egzistuojančias kardiovaskulines ligas ir tapti naujų širdies problemų trigeriu sveikiems pacientams.

Autoriai rašo, kad daugumos gripo epidemijų metu daugiau pacientų miršta nuo širdies problemų nei nuo pneumonijos. Manoma, kad panašių problemų galima tikėtis ir COVID-19 atvejais.

 

COVID-19 sergančiai moteriai nustatyta širdies infekcija, bet ne respiracinės problemos

 

Trečiame tyrime, publikuotame žurnale JAMA Cardiology, aprašomas 53 metų moters klinikinis atvejis. Ji iki tol buvo sveika ir nesirgo širdies ir kraujagyslių ligomis, kitomis gretutinėmis patologijomis. 2020 metų kovo mėnesį ji pateko į skubiosios pagalbos poskyrį dėl didelio silpnumo. Pacientė papasakojo gydytojams, kad prieš savaitę sukarščiavo ir pradėjo sausai kosėti, tačiau nesiskundė pasunkėjusiu kvėpavimu, o jos plaučių rentgenograma nerodė plaučių pakitimų. Vis dėlto infekcija ir uždegimas buvo pažeidę širdį, todėl ji buvo paguldyta į intensyviosios kardiologijos skyrių. Vėliau dėl buvusių simptomų atlikus koronaviruso testą, jis pasirodė esąs teigiamas.

Straipsnio autoriai rašo, kad šios moters atvejis pateikia įrodymų apie širdies pažeidimą kaip galimą vėlyvą virusinės infekcijos fenomeną. Tyrėjai pateikia du paaiškinimus, kaip koronavirusas gali pažeisti širdį. Pirma, virusas gali išplisti iš plaučių po visą kūną per kraują arba limfinę sistemą. Jie papildo, kad kol kas nėra žinomas koronaviruso aptikimo širdyje dažnis. Kitas paaiškinimas, kad koronavirusas gali skatinti organizme uždegimą, kuris gali sukelti širdies pažeidimą.

Šiuo metu COVID-19 gydymo galimybės yra tiriamos, dedama daug pastangų sukurti vakcinas prevencijai ir testuoti antivirusinius vaistus šiai ligai gydyti. Kol kas studijos autoriai rekomenduoja tartis su pirminės sveikatos priežiūros specialistais dėl šiuo metu prieinamos gripo ir pneumokokinės vakcinos rizikos grupės pacientams. Nors šios vakcinos nesuteikia specifinės apsaugos nuo COVID-19, jos gali padėti nustatyti antrines infekcijas susirgus šia liga.

 

Laukime pandemijos pabaigos, kuri pakeis mūsų gyvenimą ir atneš naujų žinių apie sunkių virusinių ligų poveikį visam organizmui, širdies ir kraujagyslių sistemai.

 

Linkiu stiprybės, ištvermės ir sveikatos.

 

Prof. Žaneta Petrulionienė

Žurnalas „Internistas“ Nr.2, 2020 m.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *