Mieli kolegos,

Mieli kolegos,

 

COVID-19 pakeitė mūsų gyvenimą ir pakoregavo nusistovėjusius įpročius. Bet gyvenimas nesustojo. Žmonės serga ne tik COVID-19, bet ir kitomis ligomis, taip pat ir alerginėmis, jiems reikalinga mūsų pagalba, naujausios žinios, susijusios su mokslo pažanga, naujomis diagnostikos ir gydymo galimybėmis.

Dabar mums, kaip ir kitų specialybių gydytojams, susidūrus su koronavirusine infekcija, iškilo daug klausimų. Kaip ši infekcija gali paveikti pacientų, sergančių alerginėmis ir imuninėmis ligomis, sveikatą? Ar ji gali daryti įtaką ligų eigai? Ar sergantieji alerginėmis ir imuninėmis ligomis turi didesnę galimybę užsikrėsti šiuo virusu nei kiti žmonės? Vienareikšmiškų atsakymų kol kas nėra. Tam reikia daugiau informacijos ir mokslinių tyrimų rezultatų.

Pirmieji tyrimų duomenys (Kinijos patirtis) parodė, kad dėl COVID-19 hospitalizuotų asmenų, kurie sirgo lėtinėmis plaučių ligomis, mirtingumas yra didesnis, palyginti su bendrąja populiacija. Sergantieji sunkia bronchų astma (dažnai vartoja prednizoloną ar biologinę terapiją) priskiriami COVID-19 rizikos grupės pacientams.

Labai svarbus klausimas, ar inhaliuojamųjų kortikoidų (IKS) vartojimas gali daryti įtaką COVID-19 eigai, nes žinoma, kad IKS vartojimas yra susijęs su padidėjusia viršutinių kvėpavimo takų infekcijos rizika, o sisteminiai kortikosteroidai paveikia įgimtojo imuniteto atsaką į virusinę infekciją, gali sulėtinti viruso pašalinimą iš organizmo. Tyrimai su sergančiaisiais kitomis virusinėmis infekcijomis (rinovirusinėmis) rodo, kad IKS tokio efekto neturi. Remiantis in vitro duomenimis, IKS vartojimas turi slopinamąjį poveikį koronavirusų replikacijai ir citokinų gamybai. Kadangi kol kas trūksta įrodymų apie IKS naudą ar žalą, susijusią su koronavirusine infekcija, rekomenduojama tęsti įprastą astmos gydymą, kuriuo ji buvo kontroliuojama. IKS dozės didinti nereikia, nes nėra įrodymų, kad tai būtų efektyvu.

Kaip ir sergant astma, sergantiesiems kitomis alerginėmis ligomis rekomenduojama tęsti įprastinį medikamentinį gydymą. Specifinė alergenų imunoterapija yra ilgalaikis ir vienintelis etiopatogenezinis alerginių ligų – astmos, alerginio rinokonjunktyvito – gydymo metodas. Pandemijos metu šis gydymas turi būti tęsiamas. Poliežuvinė imunoterapija gali būti tęsiama namuose, o injekuojamoji (poodinė) – gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo kabinete, laikantis visų infekcijos kontrolės rekomendacijų. Jeigu pacientas suserga COVID-19, rekomenduojama gydymą nutraukti, o pasveikus atnaujinti.

Pacientai, sergantys imunodeficitais, dabar jaučiasi labai nesaugūs, nes priklauso COVID-19 rizikos grupei dėl didesnio imlumo infekcijoms, galimų sunkių komplikacijų susirgus. Jie labai turi laikytis karantino reikalavimų ir tvarkingai vartoti paskirtą gydymą (pvz., pakaitinę terapiją žmogaus normaliuoju imunoglobulinu).

Šiemet, kitaip nei penketą metų, susitiksime virtualioje alerginių ligų diagnostikos ir gydymo naujovėms skirtoje konferencijoje. Tikiuosi, kad jūsų profesinis tobulinimasis dėl karantino nenukentės.

 

Linkėdama ištvermės ir sveikatos

doc. Audra Blažienė


Komentarai išjungti.