Džiugios žinios lėtinėmis inkstų ligomis sergantiems pacientams

Džiugios žinios lėtinėmis inkstų ligomis sergantiems pacientams

Pacientams, sergantiems lėtine inkstų liga, gresia nepaprastai didelė širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Be to, lėtinė inkstų liga toliau neigiamai veikia inkstų funkciją.

Šių metų rugsėjo pradžioje vykusiame Europos kardiologų draugijos kongrese Groningeno universiteto (Nyderlandai) prof. Hiddas Heerspinkas paskelbė labai svarbaus tyrimo DAPA-CKD rezultatus. Buvo tiriamas natrio gliukozės nešiklio-2 slopiklio dapagliflozino poveikis pacientams, sergantiems lėtine inkstų liga. Tyrime su placebu buvo lygintas dapagliflozino poveikis inkstų ir širdies bei kraujagyslių ligų išsivystymo rizikai pacientams, sergantiems lėtine inkstų liga ir cukriniu diabetu (CD) arba tik lėtine inkstų liga. Plačiau apie šį tyrimą ir jo rezultatus kalbamės su Lietuvos inkstų fondo vadovu, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriumi Mariumi Miglinu.

Kokia buvo pagrindinė šio tyrimo kryptis, mastas ir išvados?

Šiame tyrime dalyvavo daugiau nei 4 tūkst. suaugusių asmenų (nuo 18 metų) iš 21 valstybės. Tyrimas vykdytas 2,5 metų ir buvo nutrauktas anksčiau dėl paaiškėjusio labai aiškaus teigiamo skirtumo. Visi dalyviai sirgo vidutinio sunkumo inkstų liga (jų glomerulų filtracijos greitis buvo nuo 25 iki 75 ml/min. arba nustatyta proteinurija). Įdomu tai, kad visiems šiems pacientams jau buvo paskirtas gydymas pagal šiuolaikines gaires, rekomenduojančias gydyti maksimaliomis renino ir angiotenzino sistemos blokatorių – angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorių arba angiotenzino receptorių blokatorių – dozėmis. Šalio tokio bazinio gydymo buvo paskirtas arba dapagliflozinas (10 mg 1 k./d.), arba placebas.

Vidutinis tiriamų pacientų amžius buvo 62 metai. 67 proc. iš jų buvo vyrai ir tik 68 proc. sirgo 2 tipo CD. Likusi gana didelė dalis šio tyrimo dalyvių (daugiau nei 30 proc.) 2 tipo CD nesirgo, tačiau jiems vis tiek buvo skirtas antidiabetinis gliukozę mažinantis vaistas ir vertinama, kaip jis veikia pacientus, sergančius inkstų liga, bet nesergančius 2 tipo CD. Galutinis tikslas buvo išsiaiškinti, ar šie vaistai apsaugo nuo sudėtinio inkstų ligos paūmėjimo (kuris buvo apibrėžtas glomerulų filtracijos greičio sumažėjimu daugiau kaip 50 proc.) arba nuo paskutinės stadijos inkstų ligos, arba mirties nuo inkstų ligos, arba nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Klinikinis tyrimas buvo sustabdytas anksčiau laiko, nes jau po 2,5 metų vaistas pasirodė labai efektyvus. Palyginti su placebu, dapagliflozinas 39 proc. sumažino minėtų blogų baigčių – inkstų veiklos pablogėjimo arba mirčių dėl inkstų veiklos sutrikimų ar širdies ir kraujagyslių patologinių įvykių – riziką. Įdomiausia tai, kad teigiamas dapagliflozino poveikis buvo ryškus tiek pacientams, sergantiems 2 tipo CD, tiek juo nesergantiems. Gydymas buvo gerai toleruojamas. Vaistą nutraukė tiek pat pacientų placebo grupėje, tiek pat ir vartojusiųjų dapaglifloziną. Nei ketoacidozė, nei hipoglikemija pacientams, nesergantiems 2 tipo CD, nebuvo nustatyta. Tai rodo, kad vaistas veikia selektyviai ir jo poveikis yra teigiamas: mažina gliukozę tik tais atvejais, jeigu ji padidėjusi, na, o jei nepadidėjusi – vaisto inkstus apsaugantis poveikis išlieka.

Prof. H. Heerspinkas labai džiaugėsi šio tyrimo svarba ir reikšme, nes įrodyta, kad dapagliflozinas, palyginti su placebu, reikšmingai sumažina tokių komplikacijų, kaip paskutinės stadijos inkstų liga, inkstų veiklos pablogėjimas, taip pat mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo arba mirštamumo dėl visų priežasčių riziką pacientams, sergantiems lėtine inkstų liga tiek su 2 tipo CD ar be jo.

Kol kas šis vaistas dar neturi pavirtintos indikacijos, kad būtų skiriamas inkstų apsaugai nesergant 2 tipo CD, bet tai tik laiko klausimas. Jis tikrai atsiras Lietuvoje ir bus labai naudingas daugeliui pacientų.

 O kaip Jūs asmeniškai vertinate šio tyrimo išvadas?

Iš tiesų tai yra revoliucinis atradimas. Daugelį metų lėtinės inkstų ligos gydomos renino ir angiotenzino sistemos blokatoriais. Pacientų inkstų veiklos blogėjimo tempas sulėtėja, bet rezultatai netenkina nei gydytojų, nei pacientų, nes išlieka skaudi jau minėtų baigčių rizika (didelė liekamoji rizika). Atliekami klinikiniai tyrimai su naujais vaistais buvo arba neutralūs, arba neduodavo teigiamo rezultato, arba skiriami vaistai turėdavo labai sunkių nepageidaujamų reiškinių – dėl to jie negalėjo būti įdiegti į klinikinę praktiką. Dabar nefrologams atsiranda nauja galimybė padėti savo pacientams. Belieka palaukti, kol vaisto aprašuose bus patvirtinta nauja šio vaisto indikacija. Manau, tik laiko klausimas, kada atsiras galimybė skirti dapaglifloziną pacientams, sergantiems lėtine inkstų liga, bet ne 2 tipo CD. Tai iš tiesų labai džiugi naujiena įvairiomis lėtinėmis inkstų ligomis sergantiems pacientams.

 Ar labai daug žmonių Lietuvoje vargina ši lėtinės inkstų ligos problema?

Lėtinių inkstų ligų paplitimas gerokai didesnis, nei įprasta manyti. Tokių susirgimų daugėja su amžiumi – kuo žmonės vyresni, tuo sergančiųjų lėtinėmis inkstų ligomis yra daugiau, bet, kalbant apskritai, 1 iš 10 vyresnių nei 18 metų gyventojų gali sirgti tokiomis ligomis. Kai kuriose šalyse sergamumo lėtinėmis inkstų ligomis procentas dar didesnis – šios ligos ypač aktualios nutukusiems, blogai kontroliuojantiems arterinę hipertenziją asmenims. Tikslių duomenų, kiek gyventojų Lietuvoje serga įvairiomis inkstų ligomis, nėra, todėl manau, kad būtų tikslingi išsamūs epidemiologiniai tyrimai, įvertinantys padėtį šiuo aspektu.

 

Dėkojame už pokalbį

Kalbėjosi Ramutė Pečeliūnienė


Komentarai išjungti.