Kaip tinkamai gydyti gerklės skausmą

Kaip tinkamai gydyti gerklės skausmą


Gerklės skausmas – dažnas šaltojo sezono palydovas, daugelio ligų, dažniausiai viršutinių kvėpavimo takų, simptomas, su kuriuo susiduriama nuo mažų dienų. Dažniausiai gerklės skausmas pasireiškia vienas pirmųjų, o vėliau atsiranda ir kitų nemalonių pojūčių.

Kokios yra gerklės skausmo priežastys ir sukėlėjai? Kada ir kaip jį reikėtų gydyti? Kodėl svarbu malšinti ne tik uždegimą, bet ir veikti antimikrobiškai? Apie veiksmingą pagalbą kamuojant gerklės skausmui kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų skyriaus vyr. ordinatoriumi dr. Dariumi Rauba.

Kokiomis ligomis sergant kankina gerklės skausmas? Kokios jų dažniausios?

Gerklės skausmas dažnai pasireiškia sergant peršalimo ligomis (ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis) ir gripu. Itin stipriu gerklės skausmu, esant didesnei nei 38 °C, skundžiasi sergantieji ūminiu bakteriniu tonzilitu (angina). Stiprus skausmas be temperatūros būdingesnis virusiniam tonzilitui arba, jei jis sustiprėja ryjant, yra vienas pagrindinių simptomų gerklės uždegimo (faringito) atveju. Kosuliu, užkimusiu balsu, dusuliu ir kitais simptomais pasireiškia laringitas. Tiesa, ši liga izoliuotai vystosi retai, dažniausiai būna sudedamoji gripo ar ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos dalis.

Faringitas – labai paplitusi liga. Vien JAV dėl jos kasmet į pirminės sveikatos priežiūros įstaigas kreipiasi apie 15 mln. Žmonių. Remiantis Nacionalinės ambulatorinės priežiūros apžvalgomis (angl. National ambulatory medical care survey), tai sudaro 200 vizitų pas gydytoją 1 tūkst. gyventojų. Ligai plisti didelę įtaką daro klimato ir oro temperatūros kitimas, todėl faringitu dažniausiai sergama ten, kur ryški sezoninė oro sąlygų kaita.

 

Ryklės uždegimo ir skausmo priežastys – įvairūs mikroorganizmai. Kokie jų dažniausiai sukelia gerklės skausmą? Kokios kitos šio skausmo priežastys gali būti?

Iki 90 proc. suaugusiųjų ir 60–75 proc. vaikų faringitas yra virusinės kilmės. Virusiniu faringitu dažniausiai sergama žiemą, išskyrus adenovirusinę infekciją, sergamumas vienodas visus metus.

Faringitą dažnai sukelia rinovirusas, koronavirusas, adenovirusas, Herpes simplex, paragripo ir A bei B gripo virusai, rinorespiracinis sinsicinis ir kiti.

Rečiau sergama bakterinės kilmės faringitu, kurį dažniausiai sukelia Streptococcus pyogenes (A grupės beta hemolizinis streptokokas), rečiau – kiti streptokokai (B, C ir G grupės). Gerklės skausmas pasireiškia sergant Corynebacterium diptheriae, Haemophilus influenzae infekcijoms, rečiau Legionella pneumophila, Neisseria gonorrhoeae, Neisseria meningitidis, Arcanobacterium haemolyticum,Treponema palidium, Yersinia enterolitica sukeltomis infekcijomis. Dar rečiau pasitaiko sergančiųjų mikoplazminiu (Mycoplasma pneumoniae), chlamidiniu (Chlamydia pneumoniae), Coxiella burnettii arCandida štamų sukeltu faringitu. Str. pyogenes svarbus ne tiek kaip dažniausias sukėlėjas, bet kaip reumato ir postreptokokinio glomerulonefrito sukėlėjas.

Kaip jau minėta, dažniausiai faringitą sukelia virusai, tačiau pasitaiko ir ne infekcinės kilmės ryklės skausmas. Viena tokių ligos priežasčių – cheminis ar mechaninis pažeidimas, pavyzdžiui, nudegimai korozinėmis medžiagomis, rūkymas, sužeidimas svetimkūniais (pvz., kaulas, patekęs su maistu). Ryklės skausmas pasireiškia sergantiesiems progresavusiomis nosiaryklės onkologinėmis ligomis, alergija (lėtinis rinitas), gastroezofaginio refliukso, Kawasakio ligomis, rečiau – gydomiems chemopreparatais ar jonizuojamaisiais spinduliais, po įvairių kvėpavimo takų manipuliacijų (pvz., dirbtinės ventiliacijos).

 

Kaip pasireiškia gerklės skausmas? Kokie simptomai vyrauja sergant bakterine, o kokie – virusine ligos forma?

Pagrindinis faringito simptomas yra ryklės skausmas, ypač ryjant (odinofagija). Apžiūrint matoma paraudusi, edemiška ryklės gleivinė. Kiti simptomai priklauso nuo sukėlėjo. Tiek bakteriniam, tiek virusiniam faringitui būdingas karščiavimas (didesnė temperatūra būdinga bakterijų sukeltai ligai), galvos skausmas, pykinimas ir bendras negalavimas.

Pūlingi pažeidimai būdingi bakteriniam faringitui, ypač A grupės beta hemoliziniam streptokokui, C. diptheriae, rečiau – kitoms infekcijoms. Jei kartu pasireiškia ir laringitas, užkimsta balsas, o vaikams dėl gerklų ar antgerklio edemos gali išsivystyti net stridoras. Gali atsirasti kaklo limfadenopatija, kurios mastas priklauso nuo faringito kilmės. Virusiniam faringitui, kurį sukelia peršalimo virusai, būdingas kosulys ir sloga, Koksakio ar Herpes simplex virusiniam faringitui – pūslelinis bėrimas.

Diagnozuojant visada svarbu atskirti, kokios (bakterinės ar virusinės) kilmės yra faringitas, ypač svarbu laiku diagnozuoti streptokokinę infekciją. Nuo to priklauso ir gydymo taktika, ir tolesnė paciento prognozė. Bakterinis streptokokinis faringitas pasireiškia karščiavimu, petechijomis gomuryje, skarlatinai būdingais bėrimais, avietiniu liežuviu, skausmu kaklo srityje, gomurinių migdolų padidėjimu. Tačiau kosulio, sergant šia faringito forma, dažniausiai nebūna, o sergantysis dažniausiai būna kontaktavęs su ligoniu, užsikrėtusiu beta hemolizinio streptokoko sukelta infekcija.

Virusinio faringito požymiai kitokie. Tai stomatitas, konjunktyvitas, vandeninga sloga, viduriavimas, pavienės pūslelės, opelės. Kartu vargina kosulys, užkimęs balsas.

Kartais iš tiesų sunku atskirti bakterinę ligą nuo virusinės. Tėvai turėtų sunerimti ir kreiptis į specialistą, jei:

  • temperatūra didesnė nei 38,3 °C;
  • sezonas – vėlyvas ruduo, žiema ar ankstyvas pavasaris;
  • vaikas nekosėja;
  • vaikui yra 5–15 metų;
  • kontaktavo su sergančiuoju streptokokine angina;
  • sunku ryti ar kvėpuoti;
  • balsas užkimęs, lyg burnoje turėtų karštą bulvę;
  • įtemptas, skausmingas kaklas, sunku išsižioti.

Laboratoriniai tyrimai paprastai nėra labai informatyvūs, tačiau, įtariant streptokokinį faringitą, rekomenduojama atlikti pasėlius nuo ryklės migdolų, burnaryklės gleivinės, nustatyti antistreptokokinių antikūnų titrus. Kraujo tepinėlio mikroskopija naudinga diagnozuojant infekcinę mononukleozę.

 

Kaip atskirti ūminį tonzilitą (anginą) nuo bakterinio faringito? Ką svarbu žinoti šeimos gydytojams?

Pastaruoju metu dažniausiai rašoma diagnozė – ūminis faringotonzilitas, nes vienu metu būna pakitimų ir ryklėje, ir tonzilėse. Šeimos gydytojams svarbu atskirti virusinį nuo bakterinio faringotonzilito. Skirtumus jau išvardijome anksčiau.

Kalbant apie diagnostiką, svarbus yra greitas testas streptokoko antigenams nustatyti. Šio tyrimo rezultatai gaunami greitai, per 5 min., yra patikimi (jautrumas 95 proc.; specifiškumas 98 proc.). Jį būtų galima taikyti kiekviename šeimos centre. Tyrimas apdraustų gydytoją, jei jis nepaskyrė antibiotikų arba kaip tik skirtų antibiotikų tik sergantiesiems streptokokiniu faringotonzilitu.

Tiesa, kai kurie autoriai siūlo net neatlikinėti greito testo streptokoko antigenams nustatyti ar pasėlio, jei visi klinikiniai požymiai būdingi virusiniam uždegimui: nėra apnašo, nėra petechijų ant gomurio, nepadidėję ir neskausmingi pažandiniai limfmazgiai, yra ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis būdingų simptomų (kosulys, balso prikimimas ir kt.).

Taip pat bendrasis kraujo tyrimas ir C reaktyviojo baltymo (CRB) padidėjimas gali padėti atskirti virusinę ligą nuo bakterinės.

 

Kada ir kaip reikėtų pradėti gydyti faringitą?

Antibiotikais faringitas dažniausiai nėra gydomas, nes pagrindiniai jo sukėlėjai yra virusai. Antibiotikų skiriama tik nustačius bakterinę ligos kilmę.

Gydant virusinį faringitą malšinami ligos simptomai: rekomenduojama gerti daug skysčių, karščiuojant skiriama antipiretikų (paracetamolio, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU)), slogai gydyti gali būti skiriama dekongestantų. Kai kurie vaikai, kuriems skauda ryklę, atsisako valgyti ir gerti. Mažiau geriant, gresia dehidratacija. Norint sumažinti dehidratacijos riziką, reikia vaikams pasiūlyti šiltų ar šaltų gėrimų.

Ryklės skausmui gydyti galima skirti įvairių ryklės purškalų ir pastilių (1 lentelė). Daugumoje jų yra vienokio ar kitokio vietiškai veikiančio antiseptiko, skausmą mažinančio vaisto, kiti yra augalinės kilmės preparatai. Kurį rekomenduoti pacientams? Kaip visada, norėtųsi skirti veiksmingiausią ir saugiausią medikamentą.

1 lentelė.

Vaistai ryklės skausmui gydyti

Pavadinimas

Antiseptikas

Kita medžiaga

Pastabos

Jox® (purškalas)

Povidono jodas

Plataus spektro baktericidinė medžiaga, veikia kai kuriuos grybus, virusus ir pirmuonis

Liugolio tirpalas (purškalas)

Jodas

Plataus spektro baktericidinė medžiaga, veikia kai kuriuos grybus, virusus ir pirmuonis

Chlorchinaldin®(pastilės)

Chlorkvinaldolas

Antiseptikas (apie veikimo spektrą žinių nėra daug)

Faringosept®(pastilės)

Ambazonas

Bakteriostatiškai veikia Str. hemolyticus, Str. pneumoniae irStr. viridans

Furasol® (gargalas)

Furaginas (nitrofuranų gr.)

Bakteriostatikas

Hexaspray®(purškiamoji suspencija)

Biklotimolas

Baktericidinė medžiaga, pasižymi antiuždegiminiu poveikiu

Hexalyse®

Biklotimolas

Enoksolonas – antiuždegiminis, skausmą mažinantis.

Lizocimas – antivirusinis

Vienas iš nedaugelio, kuris turi tiesioginį priešvirusinį poveikį dėl veikliosios medžiagos lizocimo

Falimint®

Acetilaminonitrop-ropoksibenzenas

Vietinis analgetikas, šiek tiek slopina kosulį

Decatylen®

Dekvalinas

Dibukainas (vietinis anestetikas)

Baktericidiškai ir fungicidiškai veikianti medžiaga veikia daugelį gramteigiamų ir gramneigiamų bakterijų, grybelius ir spirochetas, kartu burnos bei ryklės mišrios infekcijos sukėlėjus

Pastilėse esantis cinchokaino hidrochloridas sukelia silpną vietišką nejautrą, todėl malšina burnos ir ryklės infekcijos sukeltą skausmą.

Mikroorganizmų rezistentiškumas dekvalinio chloridui nežinomas.

Decatylen sudėtyje nėra cukraus, todėl jis tinka ir diabetikams.

Neskatina dantų ėduonies.

Decatylen nerekomenduojama vartoti jaunesniems kaip 4 metų vaikams, nes duomenų apie saugumą nėra

Hexoraletten®(pastilės)

Chlorheksidinas

Benzokainas (vietinis anestetikas)

Baktericidiškai ir bakteriostatiškai veikia gramteigiamus, kiek silpniau gramneigiamus sukėlėjus, virusus; didelės dozės toksiškos, vaikams iki 4 metų neskirtinas

Trachisan®(pastilės)

Chlorheksidinas

Lidokainas (viet. anestetikas) Tirotricinas (antibiotikas)

Chlorheksidinas baktericidiškai ir bakteriostatiškai veikia gramteigiamus, kiek silpniau gramneigiamus sukėlėjus, virusus; tirotricinas – antibiotikas, veikiantis gramteigiamus sukėlėjus

Sebidin® (tabletės)

Chlorheksidinas

Askorbo rūgštis (vitaminas C)

Baktericidiškai ir bakteriostatiškai veikia gramteigiamus, kiek silpniau gramneigiamus sukėlėjus, virusus, didelės dozės toksiškos

Septolete®(pastilės)

Cetilpiridinas

Benzokainas (vietinis anestetikas)

Baktericidinė medžiaga

Neo-angin®(pastilės)

Amilmetakrezolas, dichlorobenzilo alkoholis

Mentolas

Strepsils®(pastilės)

Amilmetakrezolas, dichlorobenzilo alkoholis

Askorbo rūgštis (vitaminas C)

Orofar® (purškalas, pastilės)

Benzoksonio chloridas

Lidokainas (vietinis anestetikas)

Tantum Verde ®

(pastilės, purškalas, tirpalas)

Benzidaminas

NVNU būdingas poveikis

Faringodol®

Cholino salicilatas

Analgetikas

Trachilid®

Lidokainas

Vietinis anestetikas

Dolo-angin®

Benzokainas

Vietinis anestetikas su islandine kerpena


Suprantama, kad gydant gerklės skausmą svarbu šį skausmą malšinti? Kokias dar grandis naudinga veikti? Kodėl svarbu skirti vaistų, kurie pasižymi ir antimikrobiniu poveikiu?

Dauguma preparatų, skirtų gerklės skausmui gydyti, yra antiseptikai, vietiškai slopinantys mikroorganizmų dauginimąsi, šiek tiek ir uždegimą bei skausmą. Kai kurie – kartu su vietiniu anestetiku, kiti tik anestetikai ar NVNU. Ne visų antiseptikų poveikis gerai žinomas. Daugiausia pateikiama informacijos apie jodo darinių, dekvalino ir chlorheksidino poveikį.

Jodo preparatai – vieni seniausiai žinomų antiseptikų. Deja, ne mažai žmonių yra alergiški jodo preparatams, todėl jų skirti reikėtų atsargiai.

Chlorheksidino veikimo spektras siauresnis, be to, didelės jo dozės toksiškos, todėl nerekomenduojama skirti vaikams.

Dekvalinas yra plataus spektro baktericidiškai, fungicidiškai veikiantis preparatas, veikiantis virusus ir pirmuonis, kuriam alerginės reakcijos gana retos.

Biklotimolis veikia bakteriocidiškai, nes žudo infekcijos sukėlėjus, dėl antiseptinių savybių jo galima vartoti jau pačioje ligos pradžioje.

Skiriant vien anestetikų, antiseptinio poveikio negaunama, o sergant virusiniu faringitu, jis būtų labai pageidautinas, siekiant išvengti antrinės bakterinės infekcijos (kaip žinoma, burnos ertmėje persistuoja daugybė įvairių mikroorganizmų). Todėl naudinga rinktis vaistų, kurie kartu pasižymi ir antiuždegiminiu, ir antimikrobiniu poveikiu (pvz., Decatylen®). Decatylen® sudėtyje esantis dekvalinio chloridas naikina bakterijas ir grybelius, kurie sukelia gerklės skausmą ir burnos gleivinės uždegimą, o kita veiklioji medžiaga cinchokaino hidrochloridas malšina skausmą. Taigi preparatas pasižymi dvejopu poveikiu.

Galima rekomenduoti ir nemedikamentinių priemonių ryklės skausmui mažinti – islandinės kerpenos, propolio preparatų, tačiau jų poveikis ir veiksmingumas nėra tiksliai žinomi.

Norint, kad preparatas veiksmingai mažintų ryklės skausmą, tikslinga skirti ir antiseptiko, ir anestetiko. Geriausia – abiejų vaistų derinio, kuris būtų viename preparate.

Rinktis purškalą ar pastiles? Atrodytų, purškalą vartoti patogiau. Tačiau jo poveikis trumpalaikis, o pastilės čiulpiamos kelias minutes, todėl poveikis išlieka ilgiau. Be to, padidėjusi salivacija čiulpiant pastiles veikia kaip natūralus antibakterinis barjeras dėl jose esančio lizocimo ir kitų fermentų.

Apibendrindamas noriu pabrėžti, kad artėjant peršalimo ligų sezonui, daugėja besiskundžiančių ryklės skausmu. Kadangi dauguma suaugusiųjų serga virusinės kilmės faringitu, jiems rekomenduojamas tik simptominis gydymas. Parenkant efektyviausią preparatą ryklės skausmui malšinti, tikslinga rekomenduoti antiseptiko ir anestetiko derinį vienoje pastilėje. Tokiu atveju poveikis bus visapusis ir išliks ilgesnį laiką, nei vartojant purškalą.

Peršalimo ligų, kurios dažniausiai pasireiškia gerklės skausmu, prevencijai rekomenduojama švariai plauti rankas – tai efektyvus būdas nepernešti infekcijos. Plauti reikia vandeniu ir muilu, gerai išplauti tarpupirščius, riešus. Nusausinti vienkartiniais rankšluosčiais. Taip pat kosint ar čiaudint rekomenduojama užsidengti burną.

 
Dėkojame už pokalbį.

Kalbėjosi Natalija Voronaja

Komentarai išjungti.