Platesnis požiūris į vitaminą D: įtaka peršalimo ligoms ir gripui

Platesnis požiūris į vitaminą D: įtaka peršalimo ligoms ir gripui

V. SapokaUžkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, kad sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) sparčiai auga visoje Lietuvoje ir jau perkopė epideminį lygį. Iš 60 šalies savivaldybių gripo epidemiją paskelbė dešimt. Tai Panevėžio, Klaipėdos, Kėdainių ir Šalčininkų, taip pat Kauno, Jonavos, Varėnos, Prienų, Švenčionių ir Zarasų rajono savivaldybėse.

Dažnai jautriau į gripą reaguoja vaikai ir vyresni suaugusieji. Jiems ši liga neretai sukelia komplikacijų.

Kas naujo žinoma apie rizikos veiksnius sirgti šiomis ligomis? Galbūt vitaminas D gali sunaikinti gripą? Koks vitamino D vaidmuo mūsų organizmui? Kokiais atvejais ir kam jo reikėtų vartoti? Apie tai kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Vidaus ligų centro direktoriumi prof. Virginijumi Šapoka.

 

Ar jūsų vadovaujamame centre juntamas ligų sezoniškumas, pavyzdžiui, žiemą daugiau patenka vyresnio amžiaus pacientų dėl infekcinių ligų, jų komplikacijų? Kokias to priežastis įvardytumėte? 

Iš tiesų žiemą ligoninėse ir ambulatorinio gydymo įstaigose smarkiai padaugėja vyresnio amžiaus pacientų, sergančių įvairiomis infekcinėmis ligomis. Ypač dažnai pacientai kreipiasi dėl peršalimo, virusinių ligų, bronchų uždegimo požymių, padažnėja sunkių plaučių uždegimo atvejų. Be to, pastebėta, kad sergantys lėtinėmis ligomis, išsekę, vyresnio amžiaus žmonės linkę ne tik dažniau sirgti įvairiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, bet jiems šios infekcijos neretai sukelia ir komplikacijų, todėl gerokai užsitęsia įprastinis gydymas.

Kaip paaiškinti tokį reiškinį? Įvardyčiau keletą priežasčių. Pirma, vyresnio amžiaus žmonės jau yra „sukaupę“ įvairių lėtinių ligų, vartoja daugiau vaistų, jų gyvenimo būdas dažnai būna sėslesnis, nors, kai kuriais atvejais, galima ir pasidžiaugti, kad dalis jų yra sveikos gyvensenos šalininkai. Vis dėlto vyresnių žmonių fizinis aktyvumas yra mažesnis. Iš dalies tai lemia stuburo ir sąnarių osteoartroziniai pakitimai, aterosklerozinės širdies ir kraujagyslių ligos, dėl kurių jiems tiesiog sunkiau judėti. Nereikėtų užmiršti, kad vyresnio amžiaus pacientams dažniau kaitaliojasi nuotaika, neretai išsivysto depresija, nerimas, gali progresuoti pažintinių funkcijų sutrikimai. Be to, vyresni žmonės dažnai turi mitybos problemų. Neretai prastos mitybos kaltininkai yra socialinės priežastys (mažesnės pajamos, nesutvarkytas burnos kramtomasis aparatas), virškinimo sistemos sutrikimai (skrandžio gleivinės atrofijos), maisto nevisavertiškumas ar monotoniškumas. Tai gali paveikti organizmo imuninį atsaką ir padidinti peršalimo pavojų. Be to, bėgant metams ir senstant organizmui, mažėja plaučių gavybinės talpos apimtys, didėja emfizema, blogėja ventiliacinis pajėgumas. Žiemą dėl centralizuoto šildymo, mažesnio skysčių vartojimo mažėja bronchų mukociliarinis klirensas, blogėja bronchų išsivalymo funkcija, dažnėja kosulys ir atsidaro vartai infekcijai greičiau patekti į organizmą. Taigi visa puokštė išvardytų ir neišvardytų priežasčių lemia greitesnį ir dažnesnį vyresnio amžiaus žmonių sergamumą įvairiomis bakterinėmis infekcijomis ar virusinėmis ligomis, komplikacijų išsivystymą, užsitęsusį gydymą ir tikimybę sulaukti įvairių vaistų suderinamumo problemų ir didesnių vaistų sukeltų nepageidautinų reiškinių.

 

Kas naujo žinoma apie veiksnius, kurie daro įtaką imunitetui, apie hormonus, pavyzdžiui, vitamino D reikšmę palaikant imuninę sistemą, užkertant kelią virusinėms infekcijoms patekti į organizmą ir suvešėti? Galbūt pakankamas vitamino D kiekis gali padėti nesusirgti virusinėmis ligomis, gripu?

 

Paminėjus vitaminą D, pirmiausia pagalvojama apie kalcio apykaitą organizme ir kaulinio audinio metabolizmą – šiose srityse jo reikšmė labai didelė. Tačiau pastaraisiais metais atliktais tyrimais nustatyta, kad vitaminas D yra kur kas svarbesnis žmogaus organizmui, nei manyta iki šiol. Mokslininkai išsiaiškino, kad vitamino D receptorių yra beveik visose žmogaus organizmo audinių (net 37) ląstelių branduolių membranose ir, esant normaliam vitamino D kiekiui, įvyksta selektyvūs biologiniai atsakai (tarp jų ir imuniniai, kasos ir insulino sekreciniai, smegenų, raumenų, žarnų, inkstų veiklos). Įrodyta, kad šio vitamino trūksta (ypač žiemą) daugumai bendrosios populiacijos atstovų. Vadinasi, labai daug mūsų organizmo atsakų būna nevisaverčiai ir gali smarkiai padidinti ne tik osteoporozės vystymosi riziką, bet ir skatinti širdies bei kraujagyslinių komplikacijas, didinti arterinį kraujo spaudimą, skatinti depresiją, mažinti imuninį atsaką, skatinti įvairių lėtinių ligų išsivystymo riziką ar net padidinti mirštamumą. Taigi viena netinkamo ar nepakankamo imuninio atsako priežasčių kovoje su infekciniu procesu gali būti ir vitamino D stoka. Ir tai itin aktualu vyresniems žmonėms.

 

1 pav. Vitaminas D ir imuninė sistema

vitaminas D 1

Žiemą saulėtų dienų yra labai nedaug. Be to, vyresniems negu 65 metų žmonėms vitamino D sintezė saulės ekspozicijoje labai sumažėja. Taigi net ir esant labai saulėtai žiemai, dėl nedidelių odos plotų ekspozicijų išorėje (tik veidas) ir prarasto gebėjimo gerai sintezuoti vyresniems pacientams dažnai konstatuojamas vitamino D nepakankamumas ar net išreikšta jo stoka.

Taip pat reikia įvertinti, kad mažesnis vitamino D kiekis trikdo ne tik imuninį atsaką, bet ir emocinę veiklą, skatina vystytis depresiją. O apimtas depresijos žmogus nenori nieko veikti, užsisklendžia savyje, netenka apetito, blogai miega, pablogėja jo koordinacija, vystosi baimė pagriūti ir patirti kaulų lūžių. Vyresnis žmogus tampa daug imlesnis įvairioms infekcijoms ir tai įrodo vitamino D koreliacija su padidėjusių pneumonijų, jų komplikacijų bei dažnesniais gripo atvejais. Sumažėjus vitamino D kiekiui organizme, stebimos dažnesnės sergamumo gripu ir kitomis virusinėmis ligomis bangos, padaugėja sirgimo gripu dienų, taip pat išryškėja plaučių ligų bei infekcijų pasireiškimo sezoniniai svyravimai.

Vitamino D svyravimai ir gripas

2 pav. Vitamino D kiekis ir sirgimo virusinėmis infekcijomis trukmė
vitaminas D 2.png

3 pav.
vitaminas D 3

4 pav.
vitaminas D 4

Plačiau aptarkime vitaminą D. Nuo ko priklauso jo kiekis organizme, koks jo metabolizmas? 

Vitaminas D – tai grupė riebaluose tirpių sekosteroidų. Juos daugiausiai sudaro dvi fiziologiškai aktyvios formos – vitaminas D2 (ergokalciferolis) ir vitaminas D3 (cholekalciferolis).
Esant saulėtoms dienoms, odoje susidaro iki 80 proc. organizmui reikalingo vitamino D kiekio. Ultravioletiniai (ypač UVB) saulės spinduliai skatina 7-dehidrocholesterolio virtimą provitaminu D3, kuris spontaniškai izomerizuojasi į vitaminą D3 (cholekalciferolį). Kiek reikia būti saulėje, kad pasigamintų reikiamas vitamino D kiekis, vienareikšmio atsakymo nėra. Tai priklauso nuo individualių organizmo savybių, geografinės platumos, oro sąlygų, odos ypatumų. Visiems žinoma, kad tamsesnė oda praleidžia mažiau UVB ir mažiau gamina vitamino D. Juodaodžiams, taip pat kaip ir nutukusiems asmenims, reikia net 5–10 kartų ilgiau pabūti saulėje, kad pasiektų panašų efektą kaip baltaodžiai ar normalios kūno masės asmenys. Be to, rudenį reikia daugiau saulės nei pavasarį, nes oda jau turi apsauginio pigmento sluoksnį. Oro užterštumas, ozono sluoksnis, geografinė platuma veikia mūsų organizmo galimybes pasigaminti vitamino D. Manoma, kad daugumai mūsų platumos gyventojų užtenka apie 15 min. vidurdienio saulės, jeigu apie 50 proc. odos bus atvira. Norint pasiekti maksimalų poveikį ir mažiausiai rizikuoti susirgti odos vėžiu, galima pasinaudoti viena paprasta taisykle – lauke būti tik 25 proc. laiko, kuris tam asmeniui įprastai sukelia įdegį, ir tai reikia daryti 4–5 kartus per savaitę. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuva yra 52 laipsnių platumoje. Vadinasi, net ir esant saulėtam orui nuo spalio iki balandžio mėnesio, mūsų organizmas negali pagaminti šio vitamino pakankamai.

Su maistu į organizmą patenka santykinai mažas vitamino D kiekis. Yra tik keletas maisto produktų (dauguma jų gyvulinės kilmės), kuriuose yra didelis vitamino D kiekis. Vitamino D daug yra riebioje žuvyje (pvz., lašišoje, silkėje), gerokai mažiau jo yra kepenyse, margarine (papildytame vitaminu D), kiaušinio trynyje ir keliose valgomųjų grybų rūšyse. 100 g silkės vitamino D yra 7,8–25 µg, lašišos – 16 µg, vištos kiaušinio trynio – 5,6 µg, skumbrės – 4 µg, kiek mažiau – jaučio kepenyse, fermentiniame sūryje, svieste, riebiame piene. Grybuose ir mielėse yra ergosterolio, vitamino D2 pirmtako. Grybus ar mieles džiovinant saulėje arba apšvitinant UVB spinduliais, ergosterolis virsta vitaminu D2.

Tiek vitaminas D3, tiek vitaminas D2 yra mažai biologiškai veiklios formos. Aktyvus vitamino D metabolitas 1,25-dihidroksivitaminas D3 [1,25(OH)2D3] (arba kalcitriolis) susidaro keliais etapais. Pirmiausia vitaminas D3 ar vitaminas D2 patenka į kepenis ir yra hidroksilinami į 25(OH)D3 (kalcidiolį). Šis junginys patenka į inkstus, kur fermentas 1α-hidroksilazė paverčia jį į kalcitrolį. Taigi inkstai yra pagrindinis organas, kuriame susidaro biologiškai aktyviausia vitamino D forma. Serumo kalcitriolio kiekis priklauso nuo inkstų 1α-hidroksilazės aktyvumo, kuris reguliuojamas veiksnių, susijusių su kalcio ir fosforo metabolizmu (pvz., minėto fermento aktyvumą didina parathormonas (PTH), slopina – fibroblastų augimo faktorius 23). Nėra tiesioginio ryšio tarp kalcidiolio ir kalcitriolio kiekio organizme. Kai kuriems pacientams, esant mažam kalcidiolio kiekiui, suaktyvėja 1α-hidroksilazė, ir kalcitriolio kiekis tampa normalus ar net padidėjęs.

Veikiant fermentui 24 hidroksilazei, kalcidiolis ar kalcitriolis virsta metabolitais 24,25(OH)2D3 arba 1,24,25(OH)3D3, kurie paverčiami į vandenyje tirpią kalcitroinę rūgštį. Neseniai atliktu tyrimu nustatyta, kad lėtinėmis inkstų ligomis sergančių pacientų kraujyje randamas sumažėjęs kalcitriolio kiekis yra labiau susijęs su padidėjusiu 24 hidroksilazės aktyvumu (aktyvesne degradacija) nei su sumažėjusiu 1α-hidroksilazės aktyvumu (mažiau intensyvia gamyba). Plazmos kalcitriolio kiekis rutiniškai nėra tiriamas, išskyrus tam tikrus retus atvejus (pvz., kai diagnozuojamas ar įtariamas rachitas, granuliominės ligos (sarkoidozė)).

Dauguma vitamino D metabolitų cirkuliuoja kraujo serume susijungę su vitaminą D jungiančiu baltymu (VDJB). Kalcidiolio kiekis kraujyje yra beveik 1 tūkst. kartų didesnis nei kalcitriolio. Skiriasi ir šių dviejų vitamino formų gyvavimo pusperiodžiai (kalcidiolio – 2–3 savaitės, kalcitriolio – 4–6 val.). VDJB ne tik transportuoja vitamino D metabolitus iš kepenų ir inkstų į kraujotaką, bet ir surenka juos iš organų taikinių.

 

Kada diagnozuojamas vitamino D trūkumas? Kaip vertinamas vitamino D kiekis organizme?

 

Geriausias ir tiksliausias būdas įvertinti vitamino D kiekį organizme yra išmatuoti kalcidiolio kiekį kraujo serume. Sumažėjus vitamino D kiekiui kraujyje, žarnyne rezorbuojama mažiau kalcio, sumažėja šio mikroelemento kiekis kraujo serume. Dėl šios priežasties prieskydinės liaukos sekretuoja daugiau PTH. Padidėjus PTH koncentracijai, skatinama kalcitriolio gamyba kepenyse, kalcio mobilizacija iš kaulų, slopinamas kalcio pašalinimas iš organizmo su šlapimu. Įprastai PTH kiekis kraujyje ima didėti tada, kai kalcidiolio yra mažiau nei 75 nmol/l. Atlikus tyrimus, nustatyta, kad, esant mažesniam nei 75 nmol/l kalcidiolio kiekiui kraujyje, jau išsivysto patologinių mineralizacijos defektų kauluose. Dėl šios priežasties daugelyje klasifikacijų didesnis nei 75 nmol/l vitamino D kiekis kraujyje laikomas norma, o mažesnis – trūkumu. Pateikiame trijų pagrindinių pasaulinių organizacijų teikiamas naujausias vitamino D kiekio organizme klasifikacijas (1 lentelė.)

 

  • lentelė. Vitamino D 25 (OH) tyrimų normos pagal įvairias organizacijas

Šioje lentelėje reikia pataisyti grafą „Vitamino D taryba:

vitaminas D 5

 

Keliuose atsitiktinės imties, dvigubai akluose, placebu kontroliuojamuose tyrimuose nustatyta, kad optimalus vitamino D kiekis, turintis didžiausią teigiamą poveikį sveikatai, yra 75–100 nmol/l. Saugus vitamino D kiekis kraujyje neturėtų viršyti 250 nmol/l.

Mithalas su kolegomis nustatė, kad beveik visiems mūsų planetos gyventojams išmatuojamas vitamino D kiekis kraujyje yra mažesnis nei 75 nmol/l. Kaip minėjau, vitamino D kiekio nepakankamumo ir stokos išsivystymo rizika yra susijusi su vyresniu amžiumi, moteriškąja lytimi, šaltuoju metų laiku, didesne odos pigmentacija, ilgalaikiu buvimu mažai apšviestose patalpose, skurdesne mityba, tam tikrais genetiniais veiksniais. Mokslininkai nustatė, kad pastaraisiais metais vitamino D stoka diagnozuojama vis dažniau.

 

Dėl kokių priežasčių vitaminas D nėra tinkamai pasisavinamas?

 

Svarbu ne tik pakankamai gauti vitamino D su maistu, per odą, bet ir žinoti, kad jis yra tinkamai aktyvinamas kepenyse ir inkstuose. Antraip, net ir vartodami pakankamą vitamino D kiekį su maistu ar jo papildais, organizme gali būti nustatytas jo trūkumas. O didesnė rizika, kad vitaminas D nebus tinkamai aktyvinamas, yra vyresnio amžiaus žmonėms. Kodėl? Todėl, kad inkstų senėjimas yra fiziologinis procesas, su amžiumi prastėja inkstų funkcija, net ir nesergant inkstų ligomis. Tokiu atveju vitamino D virtimas kalcitrioliu sumažėja ir vystosi vitamino D stoka.

Taip pat reikėtų nepamiršti, kad jeigu glomerulų filtracijos greitis yra mažesnis kaip 60 ml/min., jau pradeda trikti vitamino D aktyvinimas ir pasisavinamas. Esant inkstų funkcijos sutrikimų, rekomenduojama vartoti vitaminą D, kurio sudėtyje jau yra aktyvi vitamino forma – kalcitriolis. Tuomet šis hormonas bus iš karto panaudojimas sutrikusioms organizmo funkcijoms atkurti bei imunitetui stiprinti.

Kalcidiolio virtimas kalcitrioliu sutrinka sergant tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, hipoparatiroze, lėtiniu inkstų nepakankamumu, inkstų osteodistrofija. Sergant šiomis ligomis, skiriamas kompensuojamasis vitaminas D. Taip pat vitamino D trūkumas gali vystytis ir dėl malabsorbcijos sindromo, t. y. žarnų funkcijų sutrikimo, kai maisto medžiagų įsisavinimas nėra pakankamas. Visa tai gali lemti šio vitamino stoką, nors, kaip minėjau, į organizmą su maistu ar papildais jo gali patekti ir pakankamai.

 

Kokios ligos siejamos su vitamino D trūkumų?

 

Daugumai pacientų, kuriems diagnozuota lėtinė inkstų liga, kraujyje nustatomas sumažėjęs kalcidiolio kiekis. Taip gali atsitikti dėl kelių priežasčių: ligoti asmenys mažiau laiko praleidžia saulėje, taigi mažiau vitamino D pirmtako pasigamina odoje, nemažą įtaką daro netinkama mityba, vitamino D metabolizmo sutrikimai (pvz., dėl proteinurijos sumažėja vitaminą D sujungiančio baltymo kiekis kraujyje). Kelių tyrimų autoriai teigia, kad sumažėjęs vitamino D kiekis kraujyje yra inkstų funkcijos nepakankamumo išsivystymo rizikos veiksnys. Šis teiginys paaiškinamas tuo, kad vitaminas D mažina proteinuriją, hipertenziją, slopina renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą, pasižymi antiuždegiminiu poveikiu.

Taip pat manoma, kad nepakankamas vitamino D kiekis kraujyje yra iš dalies susijęs su padidėjusia rizika susirgti 2 tipo cukriniu diabetu (CD). Nustatyta, kad vitamino D metabolitai stimuliuoja insulino sekreciją, gerina periferinių audinių jautrumą šiam hormonui (veikdami receptorių lygmeniu). Keliuose tyrimuose nustatyta, kad vaikams, kurių kraujyje nustatomas per mažas vitamino D kiekis ir kurie per mažai laiko praleidžia saulėje, dažniau išsivysto 1 tipo CD. Mokslininkai išsiaiškino, kad genai, atliekantys svarbią funkciją vitamino D metabolizme, turi įtakos ir CD patofiziologiniams procesams. Yra duomenų, kad vitaminas D didina reguliacinių T ląstelių kiekį ir slopina autoimuninius procesus, teigiamai veikia lipidų apykaitą organizme, smegenų, raumenų veiklą, net navikinius procesus.

 

Vitaminas D žinomas kaip teigiamai veikiantis kaulų ir raumenų sistemą. Tačiau nustačius, kad jo receptorių yra daugelyje organizmo ląstelių, aiškėja ir kitos gerosios jo savybės, tarkime, vitamino D poveikis širdžiai ir kraujagyslėms.

 

Vitaminas D širdį ir kraujagysles veikia keliais skirtingais būdais. Eksperimentiniuose tyrimuose su laboratorinėmis pelėmis nustatyta, kad sutrikdžius vitamino D receptorių (VDR) ir 1α-hidroksilazės funkcijas (užblokavus), išsivysto širdies nepakankamumas, nepriklausomai nuo to, kad kalcio kiekis kraujyje siekia normos ribas. Tikėtina, kad tai įvyksta dėl renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos aktyvacijos, nes, paskyrus angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorių, širdies nepakankamumo klinika išnyko. Viename eksperimentiniame tyrime su laboratorinėmis pelėmis nustatyta, kad VDR blokada kardiomiocitų paviršiuje sukelia morfologinius širdies raumens pažeidimus. Padidėjusi VDR ekspresija kardiomiocitų paviršiuje yra susijusi su miokardo hipertrofija. Nustatyta, kad VDR ekspresija kardiomiocitų ir fibroblastų paviršiuje padidėja tuomet, kai skiriami audinių ir organų hipertrofiją skatinančių vazoaktyviųjų peptidų (pvz., endotelino). Eksperimentiniuose tyrimuose nustatyta, kad paskyrus vitamino D papildų, optimizuojamas VDR kiekis, slopinama kardiomiocitų hipertrofija ir proliferacija. Prisijungus vitaminui D prie VDR, moduliuojamas kalcio patekimas į kardiomiocitą, skatinamas širdies raumens atsipalaidavimas, pailgėja diastolė, optimizuojamas ekstraląstelinio matrikso atsinaujinimas. Visi šie procesai svarbūs normaliai širdies funkcinei būklei palaikyti.

Nustatyta, kad vitaminas D mažina aterosklerozę, kraujagyslių kalcifikaciją ir endotelio disfunkciją. Aterosklerozę mažinantis vitamino D poveikis pasireiškia keliais būdais:

  • slopinamas cholesterolio patekimas į makrofagus ir putotųjų ląstelių susidarymas;
  • reguliuojama kraujagyslių lygiųjų raumenų ląstelių proliferacija ir migracija;
  • slopinama uždegimo nulemta endotelio aktyvacija ir adhezijos molekulių ekspresija.

Endotelio disfunkcija mažinama skatinant antioksidacinius procesus ir slopinant lipidų peroksidaciją. Kraujagyslių kalcifikacija sumažėja dėl to, kad vitaminas D slopina į kauluose esančių panašių baltymų sintezę.

Surinkta nemažai įrodymų, kad kardiovaskulinės sistemos ligos yra susijusios su vitamino D trūkumu organizme. Keliuose epidemiologiniuose tyrimuose nustatyta, kad pacientų, sergančių ar anksčiau sirgusių kardiovaskulinėmis ar galvos smegenų kraujagyslių ligomis, kraujyje yra mažesnis nei rekomenduojamas kalcidiolio kiekis. Viename tyrime nustatyta, kad asmenims, kurių kraujyje yra sumažėjęs kalcidiolio kiekis, kur kas dažniau išsivystė kardiovaskulinės sistemos ligos (širdies nepakankamumas, miokardo infarktas ir insultas), palyginti su asmenimis, kurių kraujyje kalcidiolio kiekis buvo normalus. Analizuojant pacientų, kuriems atlikta koronarografija ar dializės procedūros, medicininės dokumentacijos ir laboratorinių tyrimų duomenis, nustatyta, kad nepakankamas vitamino D kiekis organizme buvo susijęs su didesne ūminių koronarinių sindromų ir staigios mirties rizika. Insultą patyrusiems asmenims nustatytas nepakankamas vitamino D kiekis kraujyje buvo susiję su didesne komplikacijų išsivystymo rizika. Remiantis kelių tyrimų duomenimis, apskaičiuota, kad kardiovaskulinė rizika pradeda didėti tuomet, kai kalcidiolio kiekis kraujyje tampa mažesnis nei 37,5 nmol/l. Grandi su kolegomis nustatė, kad mirties nuo kardiovaskulinių ligų rizika padidėja 83 proc. pacientams, kurių kraujyje kalcidiolio kiekis yra 25–50 nmol/l ir mažesnis.

 

Kaip padidinti kalcidiolio kiekį organizme? Kodėl vertėtų rinktis alfakalcidolį?

 

Vitamino D kiekį organizme galima padidinti skiriant vitamino D, vartojant maistą, kuriame yra daugiau šio vitamino pirmtakų, taip pat rekomenduojant pacientui praleisti daugiau laiko saulėje ar šalia UVB spindulius skleidžiančių lempų.

Reikėtų paminėti alfakalcidolį (1-α(OH)D3). Tai sintetinis neaktyvus prohormonas, kuris kepenyse ir kituose organuose metabolizuojamas į aktyvią formą kalcitriolį (kalcitriolis)).

Skiriant vitamino D preparatų, galima pastebėti, kad jų efektas ir dozės poreikis yra gana skirtingi. Didesnių dozių reikia nutukusiems asmenims, nes nemažai vitamino D susikaupia riebaliniame audinyje ir jis neatlieka savo funkcijų. Taip pat vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems tam tikromis inkstų ligomis, tiems, kurių aktyvinimas į kalcitriolį yra sutrikęs. Taigi tam tikros patologijos (pvz., inkstinė osteodistrofija, hipoparatirozė, nuo vitamino D priklausomas rachitas) sutrikdo inkstuose 1α-hidroksilinimo procesą, todėl sintezuojama mažiau endogeninio 1,25-dihidroksivitamino D3. Šiose situacijose reikia didelių paprasto (natūralaus) vitamino D dozių, tačiau pakanka mažų alfakalcidolio dozių, nes pastarojo poveikis nepriklauso nuo 1α-hidroksilinimo inkstuose. Taip pat svarbu, kad alfakalcidolis koreguoja kalcio malabsorbciją žarnyne, dėl kurios osteoporoze sergančiųjų organizme susidaro neigiama kalcio pusiausvyra. Pasiekus optimalų kalcio kiekį kraujyje, sulėtėja kaulinio audinio įrimo procesai, sumažėja kaulų lūžių pavojus.

Skiriant paprastą (natūralų) vitaminą D, sunku numatyti jo veikimo pradžią ir trukmę, todėl gali netikėtai padidėti kalcio kiekis, o jam sureguliuoti neretai prireikia net kelių savaičių ar mėnesių. Didelis alfakalcidolio privalumas – jis pradeda veikti greičiau, todėl lengviau parinkti tinkamą dozę. Jei išsivysto hiperkalcemija, ji lengvai koreguojama kelias dienas nutraukus alfakalcidolio skyrimą.

Alpha D3-Teva® minkštojoje kapsulėje yra alfakalcidolio – vitamino D darinio, kuris padeda organizmui panaudoti kalcį ir fosfatą kaulams stiprinti. Jis vartojamas ligoms, išsivysčiusioms dėl kalcio apykaitos sutrikimo, kuris yra endogeninio 1,25- dihidroksivitamino D3 gamybos sumažėjimo padarinys, gydyti. Tai inkstinė osteodistrofija (kaulų pakitimai dėl inkstų funkcijos sutrikimų), pooperacinis ar idiopatinis hipoparatiroidizmas (per didelis kalcio kiekis kraujyje dėl prieskydinės liaukos sutrikusios veiklos), pseudohipoparatiroidizmas (per mažas kalcio kiekis kraujyje dėl prieskydinės liaukos pakitusios veiklos), kaip papildoma priemonė tretiniam hiperparatiroidizmui koreguoti, vitaminui D atsparus rachitas ar osteomaliacija (kaulų suminkštėjimas ir deformacija dėl kalcio trūkumo), nuo vitamino D priklausomas rachitas, naujagimių hipokalcemija (kalcio kiekio sumažėjimas kraujyje) ar rachitas, kalcio malabsorbcijos sindromas (sutrikusios rezorbcijos žarnyne sindromas), malabsorbcinės ir maistinės kilmės rachitas ir osteomaliacija.

Alpha D3-Teva® taip pat vartojamas pomenopauzinės ir gliukokortikoidų (vaistų, vartojamų uždegimui, alergijai ar imuninei sistemai slopinti) sukeltos osteoporozės gydymui, ortopedijoje po chirurginių intervencijų, esant sarkopenijai, sumažėjus raumenų jėgai, esant pusiausvyros sutrikimams (griuvimų ir lūžių prevencija).

Įprasta pradinė Alpha D3-Teva® dozė yra 1 mcg kiekvieną parą. Daugumai žmonių pakanka 1–3 mcg dozės, vartojamos kiekvieną parą. Kai tik kraujo tyrimų rezultatai parodo, kad vaistas veiksmingas, daugumai žmonių kiekvieną parą pakanka vartoti 0,25–1 mcg dozę. Jeigu kraujyje yra labai mažas kalcio kiekis, galima dienos dozę didinti iki 3–5 mcg.

Vaikams ir paaugliams dozė priklauso nuo vaiko kūno svorio. Vaikai, kurių kūno svoris mažesnis kaip 20 kg, įprasta pradinė dozė yra 0,05 mcg/kg/p.

Vaikai, kurių kūno svoris didesnis kaip 20 kg, įprasta pradinė dozė yra 1 mcg/kg/p.

Praleidus dozę, vėliau vietoj jos perpus didesnės dozės vartoti negalima. Vaisto reikia vartoti toliau taip, kaip įprasta.

Pastebėta, kad kuo mažesnis yra bazinis kalcidiolio kiekis kraujyje, tuo greičiau jis ima didėti paskyrus vitamino D preparato. Rekomenduojama pakartotinai tirti kalcidiolio kiekį praėjus 3 mėnesiams nuo vitamino D preparato paskyrimo.

Apibendrinant galima teigti, kad alfakalcidolis (1(‑hidroksivitaminas D3, 1(‑OH D3) kepenyse greitai virsta 1,25‑dihidroksivitaminu D3 – vitamino D3 metabolitu, kuris reguliuoja kalcio ir fosfato apykaitą. Dėl šio greito virtimo Alpha D3-Teva® (alfakalcidolio) gydomasis poveikis yra iš esmės toks pats kaip 1,25-dihidroksivitamino D3: padidėja 1,25-dihidroksivitamino D3 kiekis plazmoje, todėl stimuliuojama kalcio ir fosfato rezorbcija žarnyne bei kaulų mineralizacija, sumažėja parathormono koncentracija plazmoje, slopinama kaulinio audinio rezorbcija, susilpnėja kaulų ir raumenų skausmas.

Jis skirtinas, kai dėl nepakankamo 1-hidroksilinimo (pvz., sergant inkstų nepakankamumu) sutrinka kalcio apykaita, tais atvejais, kada vitaminas D organizmo neveikia, kai yra kalcio malabsorbcija sergant osteoporoze. Sergant hipoparatiroze, labai sumažėja kalcio kiekis plazmoje. Alpha D3-Teva® gali sunormalizuoti ją greičiau negu paprastas vitaminas . Sunki hipokalcemija greičiau sureguliuojama derinant dideles Alpha D3-Teva® dozes (pvz., 3–5 mcg) su kalcio papildais.

Pacientams, operuotiniems dėl pirminės arba tretinės hiperparatirozės, 2–3 savaites iki operacijos vartojamas Alpha D3-Teva® gali sumažinti kaulų skausmą ir palengvinti miopatiją neparyškėjant hiperkalcemijai. Kad hipokalcemijos pavojus po operacijos būtų mažesnis, Alpha D3-Teva® vartojamas tol, kol sunormalės šarminės fosfatazės kiekis plazmoje arba pasireikš hiperkalcemija. Šis vaistas efektyvus gydant rachitą ir osteomaliaciją, išsivysčiusią dėl neracionalios mitybos ar malabsorbcijos. Pacientams, sergantiems malabsorbcijos sukelta osteomaliacija, paprastas vitaminas D būna veiksmingas vartojamas tik didelėmis dozėmis į raumenis ar į veną, tačiau pakanka mažų geriamųjų Alpha D3-Teva® dozių. Be to, šiuo vaistu galima greitai išgydyti neracionalios mitybos sukeltą rachitą ar osteomaliaciją.

Atkreiptinas dėmesys į hipofosfateminį vitaminui D atsparų rachitą ir osteomaliaciją. Nustatyta, kad
įprastinėmis dozėmis vartojamas Alpha D3-Teva® greitai palengvina miopatiją bei padidina kalcio ir fosfato kiekį organizme. Kai kuriems pacientams gali tekti vartoti fosfato papildų
Sergantiesiems pomenopauzine, senatvine ar gliukokortikoidų sukelta osteoporoze dažnai nustatoma kalcio malabsorbcija. Dėl mažo 1,25-hidroksivitamino D3 kiekio pablogėjusią kalcio rezorbciją žarnyne galima sunormalizuoti mažomis (tikriausiai fiziologinėmis) geriamojo alfakalcidolio dozėmis (paprastai 0,5 mcg). Nereikėtų viršyti rekomenduojamos palaikomosios dozės – 0,5–1 mcg/p. Pagerėjus kalcio rezorbcijai, padidėja jo kiekis šlapime, kuris būna susijęs su alfakalcidolio doze ir kalcio kiekiu maiste. Kalcio papildai rekomenduojami tik tiems osteoporoze sergantiems pacientams, kurie su maistu gauna neabejotinai per mažai kalcio. Daugumai pacientų patogiau koreguoti alfakalcidolio dozę kasdien vartojant įprastą kalcio kiekį su maistu.
Tiesa, trūksta duomenų, kurie leistų įvertinti, ar saugu vartoti alfakalcidolį nėščiosioms. Vis dėlto šis vaistas plačiai vartojamas daugelį metų, o kenksmingo poveikio vaisiui nepastebėta. Eksperimentai su gyvūnais pavojaus vaisiui taip pat neįrodė, tačiau Alpha D3-Teva® (kaip ir visų kitų vaistų) nėščiosioms skiriama tik tada, kai tai neabejotinai būtina ir nėra geresnio pasirinkimo.

Dėkojame už pokalbį.

Kalbėjosi Natalija Voronaja

Komentarai išjungti.