Mieli skaitytojai,

Mieli skaitytojai,

Žaneta Petrulionienėdžiugu, kad pagaliau įsibėgėjo vasara ir nusimato ilgai lauktas poilsis. Ilsėsimės įvairiai: vieni važiuosime prie Baltijos jūros, kiti – į sodybas, prie ežerų, skrisime į tolimus kraštus, vieni gulėsime paplūdimyje, kiti rinksimės aktyvų poilsį. Dažnas nutarsime nupūsti dulkes nuo dviračio, pasiimsime kamuolį ar kitokį sporto inventorių. Neliks užmirštos ir kepsninės, kurių skleidžiamas kvapus dūmas vasaros vakarais priverčia varvinti seilę.

Ar bet koks poilsis yra palankus sveikatai? Kaip sėkmingai, saugiai ir sveikai praleisti atostogas? Kodėl pasitaiko atvejų, kai, pagaliau išėjus į ilgai lauktas atostogas, sutrinka sveikata, net ištinka infarktas, nors rizikos procentas, apskaičiuotas pagal pirminės prevencijos SCORE lenteles, daugumai Lietuvos vidutinio amžiaus žmonių yra žemas ir nesiekia 5 proc.? Kardiologai žino ne vieną atvejį, kai tai atsitinka ilsintis ne tik Lietuvoje, bet ir tolimuose kraštuose. Ar galima išprovokuoti infarktą? Ar visus metus nesportavus verta bandyti atsigriebti per atostogas? Koks fizinis krūvis yra saugus? Ar širdžiai ir kraujagyslėms naudinga pabūti saulėje? Kas naujo apie vitamino D prevencinę reikšmę? Kiek valandų reikėtų miegoti per parą, kad sumažėtų infarkto ar insulto rizika? Ar gali infarktą paskatinti sunkus gausus maistas, per didelis fizinis krūvis, per trumpas miegas? Peržvelkime keletą naujų apie tai kalbančių tyrimų.

Izraelyje atliktas tyrimas pateikia svarių įrodymų apie provokuojančių ūminį koronarinį sindromą (ŪKS) veiksnių svarbą. Žurnale American Journal of Cardiology paskelbta informacija gali būti naudinga tobulinant prevencines strategijas. Iki šiol paplitusi nuomonė, kad miokardo infarktas, insultas ar staigi mirtis dažniausiai įvyksta staiga ir netikėtai, be jokių perspėjamųjų ženklų, nebyliai progresuojant aterosklerozei.

Daugėja įrodymų, kad sunkus fizinis krūvis, ūmus pyktis ar nerimas, sunkus gausus maistas ir respiracinės infekcijos gali būti pirmieji ūminį miokardo infarktą provokuojantys veiksniais.

Naujo tyrimo tikslas buvo detaliau išsiaiškinti provokuojančių veiksnių ir ŪKS ryšį. Buvo panaudoti duomenys, sukaupti Nacionaliniame ūminių koronarinių sindromų registre iš 25 Izraelio ŪKS centrų. Analizuoti demografiniai, klinikiniai pacientų rodikliai, potencialūs ligą provokuojantys veiksniais ir ŪKS simptomų pradžios laikas.

Iš 1 849 pacientų, užpildžiusių klausimyną apie ligą provokuojančius veiksnius, ketvirtadalis (25,9 proc.) nurodė galimą veiksnį: sunkų fizinį krūvį (15,2 proc.), emocinį stresą (8,3 proc.), pyktį (1,1 proc.), gausų maistą (1,3 proc.), lytinius santykius (0,5 proc.). Daugiausiai išprovokuotų ŪKS įvyko tarp 12 ir 18 val.

Tyrimo autoriai pažymi, kad sunkaus trumpalaikio fizinio krūvio sukeliamą praeinančią ŪKS riziką nusveria reguliaraus nuolatinio ilgalaikio sportavimo apsauginė nauda.

Kitame tyrime analizuota, ar naudinga judėti ir kartu pabūti saulėje. Rezultatai publikuoti žurnale Journal of Clinical Endocrinology & Metabolism. Pateikiama naujų įrodymų apie tai, kad reguliarus fizinis aktyvumas ir pakankamas vitamino D kiekis sumažina infarkto ir insulto riziką. Tyrėjai 20 metų analizavo daugiau nei 10 tūkst. suaugusių Amerikos gyventojų duomenis, siekdami nustatyti ryšį tarp šių dviejų veiksnių ir jų įtaką širdies ir kraujagyslių sveikatai.

Johns Hopkins University School of Medicine tyrėjai nustatė tiesioginį ir teigiamą ryšį tarp fizinio aktyvumo ir vitamino D kiekio kraujyje. Tai leidžia manyti, kad sportas paskatina vitamino D atsargų kaupimą. Nustatyta, kad šie du veiksniai, veikdami kartu, daug stipriau apsaugo kardiovaskulinę sistemą, nei veikdami po vieną. Rezultatai parodė, kad kuo didesnis tyrimo dalyvio fizinis aktyvumas, tuo didesnis ir jo vitamino D kiekis. Be to, fiziškai aktyviausių dalyvių, turinčių daugiausiai vitamino D, kardiovaskulinių ligų rizika pasirodė esanti mažiausia. Tačiau tyrėjai pripažįsta, kad vitamino D stoka ir nepasiektas rekomenduojamas fizinio aktyvumo lygis pasitaikė dažnai.

Tyrėjai pateikia rekomendaciją, kad reguliarus judėjimas turi būti visuotinai skatinamas ir yra naudingas širdžiai. Be to, adekvačiam vitamino D kiekiui kraujyje užtikrinti naudingas ir reguliarus buvimas saulėje po keletą minučių per dieną, gerai subalansuota mityba (turėtų būti riebios jūrinės žuvies, pavyzdžiui, lašišos, grūdinių ir pieno produktų).

Dar vienas naujas tyrimas pateikia duomenų apie per trumpo miego žalą širdies ir kraujagyslių sistemai, ypač jeigu nustatytas metabolinis sindromas. Journal of the American Heart Association publikuoti duomenys rodo, kad žmonėms, kurie turi dažną metabolinį širdies ligų ir diabeto rizikos veiksnių derinį, trumpesnis nei 6 val. naktinis miegas gali perpus padidinti riziką numirti nuo infarkto ar insulto.

Tyrime, atliktame Hershey Medical Center, dalyvavo 1 344 suaugusieji, kurių amžiaus vidurkis stebėjimo pradžioje buvo 49 metai (42 proc. iš jų vyrai). Buvo tiriamas miegas (miego laboratorijoje), rizikos veiksniai ir ilgalaikis išgyvenamumas. Stebėjimas truko 16,6 metų. Didelei daliai tiriamųjų (39,2 proc.) nustatyti mažiausiai 3 rizikos veiksniai, sudarantys metabolinį sindromą. Per 16,6 metų laikotarpį 22 proc. tiriamųjų mirė. Metaboliniu sindromu sergančių asmenų, kurie naktį miegojo ilgiau nei 6 val., mirties nuo insulto rizika buvo 1,49 karto didesnė, palyginti su asmenimis, kurie šiuo sindromu nesirgo. Metaboliniu sindromu sergančių asmenų, kurie miegojo trumpiau nei 6 val., mirties nuo širdies ligos ir insulto rizika buvo net 2,1 karto didesnė, palyginti su šiuo sindromu nesergančiais asmenimis. Trumpai miegančių ir sergančių metaboliniu sindromu asmenų rizika mirti nuo bet kokios priežasties buvo 1,99 karto didesnė, palyginti su nesergančiais šiuo sindromu.

Ryšys tarp miego trukmės ir mirties rizikos labai šokiruoja, nes tyrėjai atsižvelgė į miego apnėją ir pagal tai pakoregavo rezultatus. Išvadose teigiama, kad asmenims, turintiems keletą širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, būtina rūpintis miego trukme ir jo kokybe. Pakankamas miegas mažina riziką numirti nuo širdies ligos ar insulto.

 

Linkiu jums visiems gražios vasaros, malonaus poilsio ir gerų, sveikų atostogų.

 

Prof. Žaneta Petrulionienė

Komentarai išjungti.