Sunkių galvos smegenų navikų gydymo naujovės

Sunkių galvos smegenų navikų gydymo naujovės

Mokslininkai teigia, kad daliai pacientų, sergančių glioblastoma, gali būti efektyvus vaistas, iki šiol laikytas nepakankamai veiksmingu.
Glioblastoma – vienas pavojingiausių galvos smegenų navikų. Kiekvienais metais šią diagnozę vien Jungtinėse Amerikos Valstijose išgirsta apie 12 tūkst. gyventojų. Apie 50 proc. iš jų miršta per 15 mėnesių nuo diagnozės nustatymo datos. Anksčiau buvo tikima, kad sergančiųjų glioblastoma išgyvenamumą galima pagerinti skiriant angiogenezės inhibitorius. Šie vaistai slopina naujų kraujagyslių formavimąsi, taigi navikinis darinys negauna pakankamai deguonies ir maisto medžiagų augimui. Prieš keletą metų atlikta nemažai tyrimų, rodančių, kad vienas dažniausiai skiriamų angiogenezės inhibitorių bevacizumabas statistiškai reikšmingai nepailgina glioblastoma sergančiųjų gyvenimo trukmės. Kaip yra iš tiesų? Dar kartą šios vaistų grupės efektyvumą nusprendė paanalizuoti mokslininkų komanda iš Stanfordo medicinos universiteto.

Į tyrimą buvo įtraukta 117 pacientų, sergančių glioblastoma. Visiems tiriamiesiems kelis kartus buvo atliekama galvos smegenų kompiuterinė tomografija arba magnetinio rezonanso tomografija. Analizuodami gautus vaizdus, tyrėjai suskirstė visus navikus į turinčius daug kraujagyslių ir turinčius mažai kraujagyslių. Visiems tyrimo dalyviams įprastomis terapinėmis dozėmis paskirtas bevacizumabas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad šis vaistas pailgino išgyvenamumą tiems pacientams, kurių navikai turėjo gausiai kraujagyslių, tačiau buvo beveik neveiksmingas pacientams, kurių navikai buvo mažai vaskuliarizuoti.

Remdamiesi šio tyrimo rezultatais, mokslininkai teigia, kad, prieš skiriant angiogenezės inhibitorius, reikėtų įvertinti naviko vaskuliarizaciją, nes nuo to labai priklauso gydymo efektas.

Parengta pagal http://www.medicinenet.com/script/main/art.asp?articlekey=200500

Komentarai išjungti.