Mieli skaitytojai,

Mieli skaitytojai,

pastaraisiais  metais gydytojų bendruomenės ir visuomenės dėmesį užvaldė COVID-19 pandemija, skiepijimas ir panašūs su SARS-CoV-2 viruso infekcija susiję klausimai, tačiau reikėtų nepamiršti, kad sergamumas kitomis ligomis, tarp jų ir nervų sistemos sutrikimais, nesumažėjo, o neurologų darbai nesustojo. Kasmečiame žurnalo Internistas priede Neurologijos aktualijos pristatome tas gydymo naujienas ir rekomendacijas, grindžiamas moksliniais šaltiniais ir patikimais rezultatais, kurios galėtų būti naudingos šeimos ir kitų specialybių gydytojams.

Diagnozuoti ir gydyti insultą karantino sąlygomis – nelengvas iššūkis, kuris teko įvairių šalių sveikatos apsaugos sistemoms. Galime pasidžiaugti, kad Lietuvos neurologai net ir tokiu sunkiu metu išlaikė gerus insulto klasterio rezultatus. Tačiau insulto priežiūra neprasideda ir nesibaigia ūminio insulto epizodo gydymu. Neseniai vykusioje Lietuvos insulto asociacijos konferencijoje Insultas 2021 buvo pristatyta dabartinė ūminio insulto priežiūros Lietuvoje padėtis COVID-19 ligos fone ir aptarti įvairūs insulto sergamumo, diagnostikos, prevencijos klausimai. 2021 metais gegužės 11 dieną Lietuva, kaip ir dauguma kitų mūsų žemyno šalių, prisijungė prie Europos insulto 2018–2030 metų veiksmų plano, numatančio ilgalaikius tikslus kovojant su šia sunkia liga. Apie svarbiausias konferencijos naujienas ir prevencinio gydymo antikoaguliantais rekomendacijas skaitykite pirmajame leidinio straipsnyje.

Kiekvienam šeimos gydytojui tenka dažnai konsultuoti ligonius, kurie skundžiasi galvos svaigimu, pusiausvyros nestabilumu, koordinacijos sutrikimu. Svaigimas yra labai platus ir sunkiai apibrėžiamas nusiskundimas, kurs gali būti daugybės ligų simptomas. Diagnostiką apsunkina, kad yra palyginti mažai instrumentinių ir laboratorinių tyrimų, galinčių patikslinti svaigimo rūšį ir priežastis, todėl pagrindinis vaidmuo tenka gydytojo kompetencijai, testavimo įgūdžiams ir žinioms apie svaigimą. Apie tai, kaip atlikti greitą ir tikslią diagnostiką, kokios yra pagrindinės medikamentinės ir nemedikamentinės svaigimo gydymo priemonės, skaitykite pokalbyje su doc. dr. Kristina Ryliškiene.

Per pastaruosius dešimtmečius didelė pažanga pasiekta gydant dažną klasikinę neurologinę ligą, kuria suserga jauni žmonės, – išsėtinę sklerozę. Anksti nustačius ligą, naujais vaistiniais preparatais galima sustabdyti jos progresavimą, sumažinti ar atitolinti negalią, reikšmingai pagerinti sergančiųjų išsėtine skleroze gyvenimo kokybę. Ypač sunkiais medikamentiniam gydymui atsparios ligos atvejais Lietuvoje pradėta sėkmingai taikyti autologinių kraujodaros kamieninių ląstelių transplantaciją. Šiandien dar mažai žinoma apie SARS-CoV-2 infekcijos įtaką išsėtinei sklerozei, tačiau neabejotina, kad šis sukėlėjas, kaip ir kiti virusai, gali paskatinti ligos paūmėjimus, padidinti atkryčio tikimybę, apsunkinti ligos eigą. Apie išsėtinės sklerozės diagnostiką ir sergančiųjų priežiūrą pandemijos metu, ankstyvojo gydymo svarbą ir naujausias terapijos galimybes pasakoja doc. Rasa Kizlaitienė.

Matyt, kad sulaukėme panašaus proveržio ir migrenos profilaktikos srityje. Skaitykite prof. Daliaus Jatužio ir doc. dr. K. Ryliškienės diskusiją apie atsiveriančias naujas migrenos gydymo galimybes ir perspektyvas, praktinius naujos klasės vaistų skyrimo klausimus, sergančių migrena pacientų konsultavimo ir gydymo problemas COVID-19 pandemijos metu.

Kalbant apie gretutinį COVID-19 pandemijos ir karantino poveikį, negalima pamiršti psichinės sveikatos sutrikimų. Jau antrus metus trunkantys priverstiniai darbinės veiklos ir socialinio gyvenimo apribojimai, izoliacija, netikrumas dėl ateities, mažesnis medicininių paslaugų prieinamumas – akivaizdūs didėjančio nerimo ir depresijos paplitimo rizikos veiksniai. Kaip padėti sau ir pacientams, kaip lengviau išgyventi karantino apribojimus – rekomendacijas taip pat rasite šiame leidinyje.

Gyvename nelengvu laikotarpiu. Tačiau po žiemos visada ateina pavasaris, o visos pandemijos, kurių žmonija jau išgyveno ne vieną, taip pat praeina. Tikiu, kad dalydamiesi gerąja patirtimi ir žiniomis, palaikydami vienas kitą, suteikdami daugiau vilties ir pasitikėjimo mūsų pacientams, greičiau grįšime į įprastinio gyvenimo vėžes.

 

Linkiu gražios artėjančios vasaros.

 

 

Prof. Dalius Jatužis

Lietuvos neurologų asociacijos prezidentas

 

 

Komentarai išjungti.